Nors mes nebegyvename pagal senovės papročius bei tikėjimus, Joninės turi tradicijų ir apeigų, kurias galima pritaikyti šiandieniniame gyvenime. Atsigręžus į ankstesnes lietuvių praktikas vidurvasarį galima ne tik paįvairinti pačią Joninių naktį, bet ir pasisemti savęs pažinimo, nusistatyti tikslus bei atgauti ramybę.
Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas sako, kad nebūtina tikėti apeigomis ar jų veiksmingumu taip, kaip tikėjo mūsų protėviai, tačiau kai kurių dalykų iš senovės galime išmokti ir mes. Baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila paaiškino, kaip interpretuoti senovės lietuvių tradicijas, kad jos būtų lengviau suprantamos mūsų laikais.
Vidurvasaris – aukščiausias saulės pakilimo taškas, ilgiausių dienų ir trumpiausių naktų metas daugelyje šalių. Senovės žmonėms, kurie buvo labai priklausomi nuo gamtos, tai buvo ypatingas metas, po kurio buvo laukiama pirmojo derliaus. Šis laikas kai daugiausiai šviesos, laikytas ypatingu, nes visa gyvybė – pavaldi šviesai.