Pirmasis šių metų Kaštono darbas
Juozas atkelia medinius vartelius ir lėtai įėjęs į aptvarą juos skrupulingai už savęs užkabina. „Ainam, Kaštoni, pašukuosiu tavi prieš darbus“, – taria dzūkas ir nukabinęs nuo tvarto po žiemos aprūdijusias arklio šukas, pradeda braukti arkliui per šonus. Kaštonui tai bus pirmasis šių metų darbas. Iki šiol jis žiemojo tvarte ir erdviame aptvare. Prižiūrėtas ir mylimas, bet dar neragavęs šviežios žolės.
Šeštadienio rytą į kiemą pradeda rinktis bulviasodžio talkininkai – anūkai, žentai ir vaikai. Šiemet jų reiks daugiau. Juozas susižalojo koją ir bene pirmą kartą nebegalės pats už plūgo vaga vesti Kaštono – reiks pagalbos. Reiks pagalbos ir mėtant bulves. Vienam tokiuose darbuose neapsieit.
Bulviasodis prasideda rūsyje
„Saugok galvų“, – man tarsteli Juozas stačiais mūriniais laiptais lipdamas į kiemo rūsį, kurį čia sklepu vadina. Ir išties – prieš pat pastatant koją ant šaltų betoninių požemio grindų vos netrinkteliu galva į žemą antrųjų durų staktą.