Palankus vėjas kaskart išryškina tris mūsų silpnybes. Visų pirma, geografinė Vilniaus padėtis. Nespėsi draugo paprašyti cigaretės, o balionai su 20 kilogramų rūkalais – jau Vilniaus oro uoste. Tada jau rūkyti ir belieka.
Šios silpnybės nepanaikinsi. Gali tik prie jos prisitaikyti. Kai daugiabutyje kaimynas ledo ritulio lazda visą naktį daužo sieną, negali įsilaužti pas jį ir atimti lazdą. Jeigu patinka butas, juk nepulsi kraustytis vien dėl kaimyno. Užtat gali iš savo pusės sustiprinti sieną, kad nesigirdėtų to triukšmadario.
Taigi pakalbėkime apie sieną. Tai antroji mūsų silpnybė. Kontrabandininkų balionai – lyg pasiklydusi meška: eina kur nori, ir niekas nedrįsta nušauti. Tiesa, Vyriausybė pagaliau žada stabdyti juos (ne meškas) kinetinėmis priemonėmis. Tad prieš tęsdami kritiką luktelėkime. Ir eikime prie mažiausiai aptartos trečiosios silpnybės.