Italija paprastai asocijuojasi su grožiu, stiliumi ir skoniu. Ir dar su chaotiška politika.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Italijoje pasikeitė beveik 70 vyriausybių, taigi viena vyriausybė vidutiniškai išsilaikydavo tik kiek daugiau nei vienerius metus. Tad nenuostabu, kad šiemet dėl vidinių nesutarimų suirus nacionalinės vienybės vyriausybei buvo nuspręsta organizuoti parlamento rinkimus.
Įdomiau tai, jog remiantis paskutinėmis, t. y. likus dviem savaitėms iki rinkimų paskelbtomis apklausomis, daugiausia balsų (apie 25 proc.) juose turėtų surinkti „Italijos brolių“ partija, dažnai apibūdinama kaip radikalių dešiniųjų partija, kuri ankstesniuose rinkimuose gavo tik 4 proc. balsų.
Tad dominuojantis rinkimų į dviejų rūmų parlamentą baigties scenarijus toks, kad po jų valdančiąją koaliciją sudarys kelios dešiniosios partijos – „Italijos broliai“, Silvio Berlusconio „Pirmyn, Italija“ bei Mateo Salvinio „Lyga“. Jei apklausų rezultatai pasitvirtins, pastarosios dvi partijos turėtų surinkti gerokai mažiau balsų, nei „Italijos broliai“, ir daugiausia balsų surinkusios partijos vadovė Georgia Meloni taptų pirmąją Italijos premjere moterimi.
Minėtieji potencialios valdančiosios koalicijos partijų vadovai praeityje yra ne kartą viešai reiškę simpatijas Vladimirui Putinui (S.Berlusconis prieš pat rinkimus vėl turėjo viešai teisintis dėl to, jog užtarė V.Putiną dėl pradėto karo) bei kritikavę Vakarų vykdomą sankcijų politiką, išsakę abejones savo šalies narystės euro zonoje nauda.