Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Ramūnas Vilpišauskas: Saugumo kaina

Šaltinis: 15min
Ramūnas Vilpišauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Rusijai pradėjus plataus masto puolimą prieš Ukrainą atrodė, kad daugelio Vakarų valstybių požiūris į Rusijos keliamą grėsmę supanašėjo. Tačiau daug kam netikėtai Turkija pasipriešino greitam Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. Jos narės taip pat nesutaria dėl gausesnių aljanso pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse. Tai pavyzdžiai, jog atskirų valstybių išskaičiavimai neišnyko ir Lietuvai neužteks apeliuoti į bendras vertybes, siekiant savo užsienio politikos tikslų.

Loading widget group article_middle_widgets...

Baltijos šalių bei Lenkijos politikai dar po 2008 m. Rusijos karo su Sakartvelu ir ypač po 2014 m. Krymo aneksijos ne kartą įspėjo kitas NATO ir ES nares apie Rusijos keliamą grėsmę. Tai, kas vyksta Ukrainoje nuo šių metų vasario 24 d., leidžia daug kam mūsų regiono šalyse teigti „mes buvome teisūs“.

Ukrainos karių gyvenimas priešakinėse fronto linijose  / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.
Ukrainos karių gyvenimas priešakinėse fronto linijose / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Beje, Vokietijos politikai, kurie ir po Krymo aneksijos kartojo, jog prekyba energetiniais ištekliais su Rusija yra tik verslas, prisipažino klydę. Šiame pakitusiame geopolitiniame fone skambant pareiškimams apie gėrio ir blogio kovą galima buvo susidaryti įspūdį, jog dabar Vakarų aljansų valstybės susitelks ir pradės vienodai vertinti saugumui kylančius iššūkius.

Tačiau net ir vykstant karui Europoje nauji saugumą stiprinantys sprendimai priimami nelengvai. Užtruko laiko daugeliui NATO valstybių apsispręsti dėl paramos ginklais Ukrainai.