Tai bene dažniausia reakcija, kai kam nors išsprūsta rasistinės užuominos. Ilgai nekalbėję apie savo nepakantumą atsiskleidžiame ką nors leptelėdami.
O mūsų nesijaudinimo istorija ilga. Žmonės Lietuvoje pernelyg nesijaudino, kai 19 a. pabaigoje ėjo žiūrėti gyvųjų stovyklų, kuriose iš Šri Lankos pagrobti ir atgabenti žmonės turėjo inscenizuoti savo „autentišką“ gyvenimą. Vilniuje, kaip ir Paryžiuje ar Londone, „edukaciniais tikslais“ po miestą buvo vežiojami juodaodžiai, paversti eksponatais miestiečiams.