15min pokalbis su Micheliu – apie jo paties gyvenimo kelią, mūsų santykį su Dievu ir kodėl Kūrėjo pagalbos prašome tada, kai gyvenimas, rodos, dūžta į šipulius.
„Labai liūdnas susidūrimas su realybe“
– Micheli, kada ir kokiomis aplinkybėmis atvažiavote į Lietuvą?
– Pirmą kartą čia atvažiavau 2001 metais, o gyvenu nuo 2003 metų. Vėliau vienuolynas buvo iškvietęs atgal į Belgiją, po to grįžau. Labai pamilau šį kraštą, žmones. Radau vietą, kur galiu atsikleisti. Juk kiekvienas ieškom išsipildymo – man tokia vieta tapo Lietuva.
– Iš karto apsigyvenote Vilniuje?
– Ne, gyvenau nedideliame kaime Zarasų rajone, kur buvo įsikūrusi mūsų vienuolių bendruomenė. Kai pirmą kartą atsidūriau Lietuvoje, ji buvo visai ne tokia, kokia yra dabar. Patyriau lengvą šoką, pamačiau, kad yra du skirtingi pasauliai – Vakarų Europa ir Lietuva.