Daug Lietuvai davę evangelikai reformatai: dvasininkų buvo šimtai, bet ar nors vieną pažįstame?

Violeta GrigaliūnaitėAktualijų redaktoriaus pavaduotoja

Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tarp pašaukimo ir profesijos. Taip savo knygą, skirtą evangelikų reformatų dvasininkams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje, pavadino trijų istorikų komanda – Raimonda Ragauskienė, Deimantas Karvelis ir Aivas Ragauskas. Evangelikai reformatai įnešė daug pokyčių to meto Lietuvoje, tačiau apie juos iki šiol žinoma mažai. Kodėl? Į šį klausimą irgi mėginama atsakyti naujai pasirodžiusioje knygoje.

Su istorikais susitikome besibaigiant 2022-iesiems. Tuo metu knyga dar nebuvo pasirodžiusi. Tačiau jau sausio vidury autoriai ją laikė savo rankose.

„Šis mūsų projektas skirtas evangelikų reformatų dvasininkams nuo XVI a. vidurio iki pat XVIII a. pabaigos. Per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpį. Knyga taip ir vadinasi „Tarp pašaukimo ir profesijos“. Šitas projektas sudėtingumo pralenkė Kėdainių projektą (apie jį galite skaityti čia – red. past.).

Pagrindinė problema – šaltiniuose dar daugiau medžiagos, sunkiai aprėpiama, bet praktiškai neturime istoriografinio pjūvio. Evangelikų reformatų pamokslininkai kaip tokie netyrinėti. Turime atskirų paminėjimų.

„Tarp pašaukimo ir profesijos“ / Violeta Grigaliūnaitė nuotr.

Suskaičiavome, kad iš viso istoriografijoje yra žinoma, bet neišskleista, kas tai per asmenybės, apie 300 dvasininkų. Mes surinkome apie 700 evangelikų reformatų dvasininkų. Iš pradžių įtraukėme visus, kurie pareiškė ketinimus tapti dvasininkais, kurie gavo stipendijas, bet liko mokytojais arba baigę mokslus netapo dvasininkais. Tuos atmetę ir gavome apie 700 asmenų“, – pasakojo R.Ragauskienė.