Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija (TM) argumentuoja, kad pakeitimai sumažins kalinių skaičių bei leis sutaupyti lėšų.
TM teigimu, priėmus pataisas nesunkius nusikaltimus padariusių kalinių skaičius sumažės 15 proc., o per metus tai padės sutaupyti daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Lietuva beveik dukart viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal nuteistųjų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių, t. y. 100 tūkst. gyventojų tenka 235 nuteistieji.
Pasak Teisingumo ministerijos, realaus įkalinimo bausmės skiriamos maždaug trečdaliui nuteistųjų, tuo metu, pavyzdžiui, Vokietijoje, reali laisvės atėmimo bausmė skiriama maždaug 5 proc. nuteistųjų, Lenkijoje – 9 proc., Prancūzijoje – 18 proc. nuteistųjų.
Pataisos numato dažniau taikyti probaciją, intensyviąją priežiūrą atidedant bausmės vykdymą, skiriant lygtinį paleidimą, taip pat laisvės atėmimui alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, baudžiamojo poveikio priemones.
Intensyviąją priežiūrą bus galima taikyti ir arešto bausme nuteistiems asmenims. Šie asmenys bus intensyviai prižiūrimi elektroninio stebėjimo priemonėmis ir tai prilygs areštui namuose.
Taip pat supaprastintas lygtinio paleidimo taikymas gerai besielgiantiems nuteistiesiems – sudaryta galimybė tokius nuteistuosius paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atlikus mažiausiai tris ketvirtadalius bausmės.
Į bausmių vykdymo procesą numatyta įtraukti nevyriausybines organizacijas, plačiau naudojant elektroninio stebėjimo priemones, taikant elgesio pataisos programas, nuteistojo integracijos į visuomenę procesus pradedant dar iki paleidimo iš pataisos įstaigos.
Be kita ko, kaip bausmę numatoma dažniau taikyti ir kitą priemonę – įmokas į nukentėjusių asmenų fondą.
