Išgirdę žodį okeanografija daugelis pirmiausia prisimena Žaką Kusto, tolimus vandenynus ir ekspedicijas į dar nepažintas gelmes. Tačiau okeanografai dirba ir Lietuvoje, o jų tyrimų erdvė – paslapčių vis dar kupina Baltijos jūra. 15min žurnalistas turėjo išskirtinę galimybę stebėti, kaip iš burlaivio „Brabander“ Baltijos jūroje atliekami vandens tyrimai.
Apie tai, kas yra okeanografija, kuo ji žavi, kas tyrinėjama Baltijos jūroje ir kokie tyrimai buvo atliekami nuo „Brabander“ denio – pokalbis su Klaipėdos universiteto okeanografu Jonu Gintausku.
– Pradėkime nuo to – ką tiria okeanografijos mokslas?
– Tai gana plati sritis, bet iš esmės mokslas susijęs su vandenynais, jūra, vandeniu ir jo judėjimu. Tiriamos srovės, temperatūra, druskingumas, vandens masių judėjimas, jūrų ir vandenynų pasiskirstymas Žemėje bei juose vykstanti cirkuliacija. Tačiau ši mokslo šaka apima ne tik vandenį, bet ir krantą. Krantotyroje tiriama kranto erozija ir akumuliacija, kaip bangos lūžta į krantą, kaip jas, artėjant prie kranto, veikia dugno reljefas. Nagrinėjamas ir įvairių įrenginių poveikis: bunų bei bangolaužių statyba, būdai sulaikyti smėlio judėjimą. Tai irgi yra šio mokslo dalis.
– Ką Lietuvoje veikia okeanografai – juk mes neturime vandenyno?