„Esu tvirtai įsitikinęs, kad tarp tikslo apsaugoti rytų ir pietų ES sieną nėra jokio prieštaravimo, nes kalbame apie tą patį – apie skirtingų rūšių grėsmes, su kuriomis susiduriame pastaraisiais metais“, – po susitikimo su Graikijos premjeru surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Anot jo, pastaruoju metu Baltijos valstybėse, Lenkijoje fiksuojami dronai, kontrabandiniai balionai, neteisėta migracija reikalauja sprendimų, kurie būtų įgyvendinami Bendrijos lygmeniu.
Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) pritarė, kad arti Rusijos karo Ukrainoje esančios Baltijos valstybės supranta specifinius iššūkius, su kuriais susiduria Atėnai.
„Jei mums, kaip Europai, pavyktų spręsti tokius iššūkius kaip oro erdvės saugumas bendrais technologiniais sprendimais ir galbūt net finansuoti bendrą europinę iniciatyvą, galėtume kartu kovoti su įskrendančiais dronais“, – sakė jis.
Kaip pranešė Prezidentūra, politikų susitikime aptarti dvišaliai santykiai, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai, Europos saugumas ir gynyba, parama Ukrainai, ES plėtra ir 2028–2034 metų daugiametė finansinė programa.
G. Nausėda pristatė pagrindinius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį prioritetus – Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės ir Europos atsparumo bei konkurencingumo stiprinimas.
„Europa turi būti ne tik vieninga, bet ir pasirengusi veikti. Turime stiprinti savo gynybą, išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai, didinti atsparumą grėsmėms ir kartu kurti konkurencingesnę Europą, gebančią užtikrinti savo saugumą ir apginti savo interesus“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, dauguma Lietuvos išsakytų prioritetų artimi ir Graikijai.
„Manau, kad bus ir tam tikras tęstinumas, kuomet Graikija perims pirmininkavimą iš mūsų kitų metų antrąjį pusmetį, ji tęs tų prioritetų įgyvendinimą taip pat“, – vaizdo komentare sakė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos saugumo. K. Micotakis savo ruožtu pažymėjo, kad Kyjivas šiandien gina Europos vertybes ir nusipelno tolesnės paramos.
Aptariant ES plėtrą, G. Nausėda pabrėžė, kad daug dėmesio bus skiriama Ukrainos ir Moldovos stojimo deryboms bei pažangai Vakarų Balkanuose.
Kalbėdamas apie 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, šalies vadovas teigė, jog būtina užtikrinti pakankamą finansavimą Europos saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, konkurencingumui, kritinės infrastruktūros atsparumui ir paramai Ukrainai.
Prezidentas taip pat pakvietė Graikiją aktyviau prisidėti prie NATO rotacinės oro gynybos modelio Baltijos regione.
Be to, Lietuva išreiškė susidomėjimą Graikijos kartu su Izraeliu įgyvendinamais gynybos projektais.
„Mus labai domina taip pat ir kai kurie projektai, kurie Graikijoje yra įgyvendinami su Izraeliu, vadinamojo „Achilo skydo“ oro gynybos išsamios sistemos kūrimas mus sudomino, mes norime sužinoti daugiau detalių apie jį. Na, ir premjeras maloniai pažadėjo tomis detalėmis pasidalinti“, – kalbėjo G. Nausėda.