Loading widget group article_left_top...

Įspūdingas kadras iš Kauno: įprastai pamatysi tik užsienyje

15min darbuotojai / Karolis Dovidavičius nuotr.
Ramūnas JakubauskasAktualijų žurnalistas
Nemuno ir Neries santaka / A.Bunoko nuotr.
Nemuno ir Neries santaka / A.Bunoko nuotr.

Nemuno ir Neries santaka – viena įspūdingiausių Kauno vietų – šeštadienį buvo užfiksuota iš paukščio skrydžio. Meteorologijos fanatikų dėmesį atkreipusiame kadre, kurio autorius – fotografas Alis Bunokas, užfiksuotos skirtingos spalvos Neries ir Nemuno upės. Kodėl upių spalva skirtinga, paaiškina hidrologas Juozas Šimkus.

Loading widget group article_middle_widgets...

Įspūdingu kadru šeštadienį pasidalino „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapis feisbuke.

„Labai įdomiai atrodantis kadras iš Kauno. Dvi upės, dvi spalvos“, – atkreipė dėmesį meteorologijos entuziastai.

Jų teigimu, Neries nešamas vanduo kiek rudesnis, kadangi didesnis vandens drumstumas, o Nemune jis mažesnis greičiausiai dėl hidroelektrinės.

„Rezultate ties upių santaka turime tokį spalvų kontrastą. Įprastai tokių vaizdelių tenka matyti tik iš užsienio, tačiau šį kartą pasisekė užfiksuoti ir Lietuvoje“, – pabrėžė klimato reiškinių fanatikai.

15min susisiekė su fotografu A.Bunoku ir paklausė, kaip kilo mintis užfiksuoti šį vaizdą.

„Mėgstu pafotografuoti, vakar nuo krantinės pastebėjau jog labai vanduo sukilęs. Norėjau pažiūrėti, kaip atrodo iš viršaus, tad šiandien pakėliau droną ir pastebėjau dvi skirtingas upes“, – pasakojo fotografas.

Nemuno ir Neries santaka / A.Bunoko nuotr.
Nemuno ir Neries santaka / A.Bunoko nuotr.

Jis teigė trumpam buvęs nustebintas tokio vaizdo, tačiau netrukus pagalvojo, kad toks spalvų skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad Neris teka savo vaga, o Nemuną stabdo Kauno hidroelektrinė.

Kodėl skirtingos upių spalvos?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus patvirtina, kad tiek fotografo, tiek meteorologijos fanatikų iškeltą versiją.

Juozas Šimkus / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Juozas Šimkus / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Įtariu, kad Nemuno, atplaukiant į Kauno marias, srovės greitis sumažėja, visos nuosėdos nusėda Kauno mariose ir po hidroelektrinės tas vanduo neneša sąnašų, o Neris, kadangi dabar yra pakankamai aukštas vandens lygis, to vandens yra daug, tai neša daug sąnašų. Po to Nemune ties Jurbarku to greičiausiai nesimatys“, –15min sakė hidrologas.

„Čia greičiausiai bus tas efektas, dėl to taip ir atrodo“, – pridūrė jis.