Roplys, kurį matė nedaugelis
Vasaros vidurdienį Dzūkijos pelkėtoje baloje staiga sušmėžuoja tamsus kiautas. Ant į vandenį kadais įvirtusio kamieno saulėje šildosi balinis vėžlys. Tačiau išgąsdintas menkiausio garso ar judesio, jis nė sekundės nedvejodamas neria atgal į dumblėtą vandenį. Dažnai būtent taip ir baigiasi žmogaus pažintis su vieninteliu natūraliai Lietuvoje gyvenančiu vėžliu.