„Kalba buvo kviečiama žmones telkti, kalbėta daugiau apie tai, ką galima pasiekti, mažiau buvo tai, kas buvo ar nebuvo nuveikta. Buvo plačiai apie viską, bet gana nekonkrečiai“, – BNS sakė K.Girnius.
Jo vertinimu, metiniame pranešime buvo „itin mažai kalbama apie užsienio politiką“.
„Prezidentas yra kritikuojamas, kad nėra suteikęs konkretesnio turinio Gerovės valstybės idėjai, bet ir šįkart kalbėjo labai aptakiai, kad ji prasideda nuo ekonominių, socialinių rodiklių ir neįmanoma be pasitikėjimo ir teisingumo. Viskas tiesa, bet konkretumo trūko“, – kalbėjo K.Girnius.
Jis teigė manantis, kad prezidentas galėjo labiau pabrėžti savo ryšius su regionais ir plačiau pasisakyti apie politinę kultūrą.
Manau, kad kalba vis dėlto yra silpnoka ir iš dalies dėl to, kad iš jo reikalaujama parodyti kažkokios lyderystės, nors man nelabai aišku, kas ta lyderystė yra.
„Manau, jis galėjo labiau pabrėžti pastangas keisti politinę kultūrą, kad prezidentas nėra visus barantis visažinis, ir bando sugyventi su valdžia, bet kai neranda sutarimo, jis nebijo vetuoti įstatymų, tą jau dešimt kartų padarė“, – sakė K.Girnius.
„Manau, kad kalba vis dėlto yra silpnoka ir iš dalies dėl to, kad iš jo reikalaujama parodyti kažkokios lyderystės, nors man nelabai aišku, kas ta lyderystė yra. Tai skatinanti kalba, kuri gal labiau tiktų gimnazijos baigimo proga, kad jūsų Lietuva bus įdomi ir gera“, – pridūrė jis.
R.Vilpišauskas: G.Nausėda logiškai sudėliojo akcentus, tačiau lieka neaiškus jo veikimas
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda logiškai sudėliojo temas, bet iš jo negalima susidaryti aiškesnio vaizdo apie paties prezidento veikimą siekiant išsikeltų tikslų.
Profesorius sako, kad pranešime, kaip ir buvo galima tikėtis, šalies vadovas kalbėjo apie Gerovės valstybės viziją ir politikų bei visuomenės grupių telkimą, buvo įvertintas koronaviruso pandemijos poveikis ir reakcija į ją, taip pat aptarti santykiai su kitais politikos veikėjais, paminėti pagrindiniai užsienio politikos aspektai.
„Svarbiausi teminiai dalykai, kurių aš ir laukiau šiame metiniame pranešime iš šio prezidento, jame yra, metinis pranešimas atitinka jam įprastą žanrą“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
„Tačiau esminis klausimas, kiek aptartos temos pasako kažką naujo ar geriau paaiškina visuomenei prezidento poziciją ir kiek parodo paties prezidento pastangas prisidėti prie vizijos įgyvendinimo“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Jis teigė, kad kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, įteisinti elektroninį balsavimą užsienio lietuviams, pasirodė fragmentiški, o prezidentas detaliau nepaaiškino, kaip sieks telkti politikus veikti strateginėmis Lietuvai kryptimis.
„Vienas iš pavyzdžių yra Astravo atominės elektrinės klausimas, kur situacijos konstatavimas gana adekvatus, bet neaišku, o ką prezidentas ketina toliau daryti kaip politinių jėgų telkėjas. Tai taikytina ir kai kurioms kitoms sritimis“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
A.Krupavičius: metinis pranešimas – programinė kalba apie vertybes ir principus
Politologas Algis Krupavičius prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą vadina programine kalba, kurioje aiškiai išdėstytos vertybės, principai ir keliami tikslai.
„G.Nausėdos žinios yra bent kelios. Pirmiausia, kad politika yra vertybių ir tikslų išdėstymas, tad šis prezidento pranešimas yra programinis“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Jo teigimu, prezidentas pabrėžė pasitikėjimo, atsakomybės, susitarimo, teisingumo ir sąžiningumo svarbą šalies politikoje, įvardijo žalios, inovatyvios gerovės valstybės tikslus, kalbėjo apie reiškinius ir perspektyvas, o ne kelis aktualius faktus, asmenis ir institucijas.
„Tarp eilučių kai kas yra, bet nėra laidomos susierzinimo ar pykčio strėlės. Galiausiai yra žinia kurti Lietuvą drauge ir per dialogą. Bet turint strategiją ir matant aiškius tikslus, o ne inkrementiškai arba reaguojant tik į tai, kas vyksta aplink“, – teigė politologas.
„Nebeliko telegrafiško ir kapoto stiliaus. Jį pakeitė sklandus, nuoseklus ir dalykiškas, o vietomis kritiškas. Žurnalistams ir politikos apžvalgininkams neliko erdvės užsiėmimui skaičiuoti, ką ir kiek prezidentas sukritikavo. Tai valstybės vadovo su žmogišku veidu kalba. Kai kur su juo gali nesutikti, bet į daug ką verta įsiklausyti ir visuomenei, ir politikams“, – sakė A.Krupavičius.
