Pagal siūlomą tvarką daugiau atsakomybių karo metu turėtų ne tik prezidentė, Seimas ar vyriausybė, bet ir savivalda – ji galėtų įvesti ir tiesioginį valdymą. Į krašto gynybą būtų įtraukti visų tarnybų pareigūnai.
Pasak ministro Raimundo Karoblio, patikslinimo reikia dėl atsiradusių iššūkių po to, kai 2014 metais Rusija okupavo Krymą.
„Tai yra eilė pakeitimų, [...] ką turi daryti kariuomenės vadas, prezidentas. Yra vyriausybės, Seimo prerogatyvos, patikslinami savivaldybių įsipareigojimai“, – vardija jis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritaria ministerijos pasiūlymams, bet pabrėžia, kad į naują koncepciją svarbu įtraukti ir tai, kaip gintųsi pati tauta, jei valdžia netektų savo galių.
„Man rūpi, kas būtų, jei neturime prezidento arba prezidentas būtų išrinktas anos pusės – tokia situacija irgi gali būti. Arba suskilęs Seimas“, – sako komiteto narė Rasa Juknevičienė.
