Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje bei visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, rinkosi iš penkių kandidatūrų.
Tai – Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, žurnalistas Rimvydas Valatka, verslininkas Valdas Balčiūnas, psichologas Paulius Skruibis, poetas, visuomenės veikėjas Sergejus Kanovičius.
Vienas iš jų, tapęs metų Tolerancijos žmogumi, bus tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu.
Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetinė. Pirmąjį 2001-ųjų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas.
Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui, muzikantui Andriui Mamontovui.
Pernai 2014 metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas žurnalistas Donatas Puslys.
Tarp metų Tolerancijos žmogaus titulo nominantų buvo daugelis visuomenėje žinomų žmonių, aktyviai reiškiančių savo vertybinę ir pilietinę poziciją: rašytoja Jurga Ivanauskaitė, žurnalistas Romas Sakadolskis, psichologas Dainius Pūras, dvasininkai Julius Sasnauskas ir Vaclovas Aliulis, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, politikos apžvalgininkas ir komentatorius Kęstutis Girnius, verslininkas Vytautas Meištas, muzikantas Viktoras Diawara ir kt.
Garbingą apdovanojimą skiria fondas „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, kurio tikslas ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo.
Besiplečianti muziejaus ekspozicija vilioja vis daugiau Lietuvos ir užsienio turistų, fondo dėka stiprėja kultūrinis ir intelektualinis bendradarbiavimas su Japonija ir Nyderlandais.
