„Jis unikalus tuo, kad išlaikęs pirminę, nesuardytą vadinamojo vokiškojo ūkinio dvaro tipo struktūrą. O tokie dvarai Rytprūsiuose gerokai skyrėsi nuo tuo metu buvusių ar išlikusių dabartinėje Žemaitijoje“, - skelbia Kultūros paveldo departamentas.
Vokiškieji dvarai nebuvo tokie prabangūs, kaip Tiškevičių ar Oginskių paveldas Kretingoje, Palangoje, Plungėje. Mažojoje Lietuvoje, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėjeje, prabangą demonstravusio dvarininkų luomo nebuvo.
1801 m. statinius įsigijo pirklys Johannas Friedrichas Funckas.
Dvaras buvo strateginė vieta vystyti prekybinius santykius. H.F.Funckas dvarvietėje į kūrė sodą, iš lauko akmenų pastatė didžiulę arklidę, įrengė du vandens malūnus, sodino mišką, pastatė tvartą, iškasė akmenimis išklotą tvenkinį.
Pirkliui mirus pastatų kompeksą su 765 hektarais žemės įsigijo Valstybinis miško fondas, įsteigta Norkaičių girininkija.