„Kalbant apie tai, kada jie (planai – BNS) bus parengti – kuo greičiau. Po pratybų, kurias surengė mūsų draugai Lietuvoje, jau turime parengtą darbotvarkę ir veiksmų planą“, – žurnalistams Budzisko kontrolės punkte pirmadienį sakė jis.
„Nustatėme, ką reikia labai greitai pritaikyti, konkrečiai kalbant apie tarpvalstybinius evakuacijos planus, infrastruktūrą, alternatyvius sienos kirtimo punktus ekstremaliųjų situacijų atvejais bei priėmimo centrus“, – pažymėjo M.Kierwinskis.
Pasak ministro, po pratybų „Vyčio skliautas“ tarptautinės evakuacijos planų srityje šalys pradeda „intensyvų darbą“ ir Lenkija pavedė užduotis institucijoms, tarp jų – Palenkės vaivadijos vadovui, pasienio apsaugos tarnybai.
„Esamus evakuacijos planus, kuriuos parengėme, reikia suderinti ir atnaujinti. Kalbant apie konkrečias teritorijas, pagrindinis dėmesys skiriamas Palenkės vaivadijai, todėl šio proceso dalį kuruoja Palenkės vaivada“, – teigė M.Kierwinskis.
Jis akcentavo, jog minėtos pratybos „leido padaryti įdomių išvadų“ dėl sienos kirtimo procedūrų suvienodinimo galimos krizės metu.
„Bet kokios krizės atveju Lietuva tampa natūraliu keliu Baltijos šalių (piliečiams – BNS) judėti Europos Sąjungos link, tad turime būti pasirengę ir tokiam scenarijui. Su ministru (Martynu Katelynu – BNS) taip pat aptarėme gyventojų apsaugos ir civilinės saugos klausimus – tai nuolatinis procesas, kuriam nuolat ruošiamės“, – sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras.
Savo ruožtu M.Katelynas žurnalistams kalbėjo, jog per galimą krizę „Suvalkų koridorius taptų ta vieta, per kurią judėtų milijonas ar daugiau žmonių“, ir bendradarbiavimą dėl evakuacijos planų tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos reikia stiprinti.
„Jeigu ta grėsmė būtų tokio lygmens, kad žmonės natūraliai trauktųsi į Europos gilumą, ir estai, ir latviai, ir lietuviai turėtų vieną koridorių“, – nurodė ministras.
„Iš esmės Baltijos valstybių ir Lenkijos bendradarbiavimas civilinės gynybos ir saugos srityje turi būti stiprinamas. Ir tai vyksta – Lenkijos ekspertai dalyvavo mūsų pratybose su savo įžvalgomis ir pastebėjimais. Manau, ir ateityje, matant, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename, tas bendradarbiavimas tik stiprės ir rasime būdus, kaip dienos X atveju problemų masiškai išvengti“, – sakė M.Katelynas.
Taip ministrai kalbėjo po to, kai Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos Civilinės saugos ir krizių valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Klonowskis nurodė, jog abi šalys, ypač pasienio tarnybos, turi rasti sprendimą atvejams, kai pagrindiniai transporto keliai per Ogrodnikus ir Budziską būtų užblokuoti civiliams.
R.Klonowskis teigė, jog Lietuva ir Lenkija turi nustatyti ir parengti alternatyvius evakuacijos maršrutus ir sienos kirtimo punktus.
BNS rašė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lazdijų rajono savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ir kiti partneriai praėjusį savaitgalį Lazdijų hipodrome tikrino laikino apgyvendinimo, registravimo, maitinimo, sveikatos priežiūros pagalbos, logistikos, informavimo bei pažeidžiamų grupių poreikių užtikrinimo procesus pagal masinės evakuacijos scenarijų.
Įvairioms Lenkijos institucijoms, nevyriausybininkams šių metų „Vyčio skliaute“ atstovavo apie 20 žmonių.
Renginiu Lazdijų rajone baigėsi rugsėjo 25-ąją prasidėjusios didžiausios kasmetinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“.
Jų metu pirmą kartą aktyvuotas valstybės maisto rezervas, be kita ko, treniruotasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus miesto ir pasienio savivaldybių, susidarius karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei.
Institucijų atstovai pratyboms besibaigiant pabrėžė identifikavę tarpinstitucinio koordinavimo kibernetinės atakos atveju, produktų maisto rezerve stygių ir didesnio greičio poreikį.
Spalio 19-ąją bus parengtas pratybų raportas su išvadomis, stiprintinomis kryptimis ir priemonių planu būsimoms mobilizacijos sistemos pratyboms.