Su J.Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7–8 dešimtmetyje. Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J.Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis.
J.Aputis gimė 1936 metų birželio 8 dieną Balčių kaime (Raseinių rajone).
1960 metais J.Aputis Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 1959–1969 m. dirbo „Literatūros ir meno“, 1969–1977 m. „Girių“, 1980–1990 m. „Pergalės“, 1991–2001 m. „Metų“ redakcijose.
1986 metais J.Apučio novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ buvo įvertinta Nacionaline premija, apdovanojimus pelnė jo apsakymas „Erčia, kur gaivus vanduo“, knygos „Smėlynuose negalima sustoti“ ir „Vieškelyje džipai“. Rašytojas buvo Vyriausybės meno ir Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas.
J.Aputis išvertė V.Bykovo, A.Čechovo, V.Šukšino, D.Grigorovičiaus, J.Trifonovo kūrinių.