Pažintis su atsiskyrėliu
Taip mudu ir susipažinome su Adomu. Jam lėtai stumiant dviratį iš upės slėnio pro koplyčią, prie kurios aš buvau prigulęs po visų fotografavimų. Adomas susidomėjo nuošalioje vietoje gulinėjančiu manimi, o aš susidomėjau juo.
Vieta, kurioje susipažinome – šventa ir nuošali. Prašalaičiai čia neužklysta. Net norėdamas sunkiai ją surasi. Panašu, kad seniau čia būta lietuviams švento šaltinio, o vėliau išdygusi koplyčia, į kurią iki šiol renkasi patys ištikimiausi maldininkai.
Vienišius Adomas gyvena dūminėje troboje ir visiškai nesiilgi žmonių / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.
Jos pavadinimo, kaip ir vietos, kur gyvena Adomas, neatskleisiu. Gerbdamas jo privatumą. Nes esu tikras, kad, perskaitę pasakojimą ir peržiūrėję nuotraukas, netrukus atsiras „gelbėtojai“, kurie atvažiuos su neprašoma pagalba ar dar blogiau – kėsinsis išvežti į globos namus.