Konferencijoje dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė dr. Žaneta Stasiškienė, Aplinkos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė ir Darnaus vystymosi centro direktorius Liutauras Stoškus.
Pasak L.Paškevičiūtės, „Grigeo“ skandalas privertė pripažinti, kad Lietuvoje reikia pokyčių aplinkos apsaugoje. Tačiau kas yra numatyta Vyriausybės rengiamame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, nevyriausybininkų (NVO) netenkina.
„Aplinkos apsaugos sistema rimtai serga. Tai yra pasekmė to, koks yra požiūrius valstybės į aplinkosaugą. Laikoma, kad aplinka yra kaip šuniui penkta koja. Kažkas, kas skirta raportuoti Europos Sąjungai“, – kalbėjo ji.
L.Paškevičiūtė teigia, kad peržiūrėjus NPP matyti, kad joje nėra numatyto tvaraus vystymosi.
„Atsivertę NPP pamatėme, kad viskas, kas susiję su aplinkos apsauga, yra gražiai atskirta ir sudėta į 6 tikslą. Turime kitus tikslus – vystyti ekonomiką, transportą, bet ten nėra tvaraus vystymosi. (...) Tai vadiname plėtra „Grigeo“ mentalitetu“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Laiko trūkumas yra pagrindinė problema. Galėtume eiti mažais žingsneliais, bet neturime laiko. Mes turime daryti dabar.
Jos teigimu, „Grigeo“ mentalitetu galima vadinti požiūrį, kai aplinkosauga yra viešųjų ryšių dalis, o ne darnia pasaulėžiūra grįsta nuostata.
L.Paškevičiūtė pateikė pavyzdį, kai ieškodami, kas valstybėje atsakingi už darnų vystymąsi, jie esą buvo nukreipti į Aplinkos ministerijoje esantį Europos Sąjungos ir tarptautinių ryšių skyrių.
Pasak nevyriausybininkės, jeigu valstybės požiūris iš esmės nesikeis, „Grigeo“ atvejų Lietuvoje turėtų daugėti.
Todėl yra prašoma ne stiprinti kontrolę, kuri šiuo metu yra „minimum minimumas“, bet keisti suvokimą, jog privalu perorientuoti visą ekonomiką į tvaresnę.
Pasak KTU mokslininkės Ž.Stasiškienės, kitų Europos šalių patirtis rodo, kad kontrolė yra būtina, tačiau svarbus platus požiūris į problemą. Į jos sprendimą turi būti įtrauktos visos Lietuvoje esančios ministerijos, ne tik, pavyzdžiui, Aplinkos.
Ji taip pat pridėjo, kad darnumas nėra tik aplinkosauga. Tai yra daug platesnė sąvoka, apimanti ir ekonomiką, ir technologijas, ir ugdymą.
Lemiamas metas
Pasak L.Stoškaus, dauguma nevyriausybinių organizacijų pasaulyje sutinka, kad šis dešimtmetis yra lemiamas – nuo jo priklausys, kokiame pasaulyje bus gyvenama ateityje.
„Jeigu mes nesiimsime pakankamai pastangų dabar, ateityje tikslai suvaldyti bioįvairiovės nykimą, klimato kaitos procesus gali būti beprasmiški. Pagal analizes, kokias turime šiandien, su tokiomis pastangomis, veiksmais, kuriuos Lina įvardija kaip „Grigeo“ mentalitetą, mes nepasieksime tų tikslų, o tai reiškia, kad už tai, ką gauname nemokamai, mums reikės mokėti didelę kainą“, – sakė jis.
L.Stoškaus teigimu, aplinkosauga yra sritis, kuri leidžia brangias paslaugas gauti nemokamai. Kitaip tariant, anot specialisto, aplinkosaugininkai sako, kad jeigu bus sugebama išlikti ekosistemos atsistatymo ribose, nereikės mokėti didelės kainos.
Jo teigimu, šiuo metu žala gamtai įvardijama apie 14 mlrd. eurų.
„Tai kaina, kurią iš dalies jau reikia mokėti. (...) Ji augs, jeigu eisime politikos dezintegracijos keliu“, – kalbėjo L.Stoškus.
Darnaus vystymosi centro direktorius pažymėjo, kad jau atėjo metas priimti ryžtingus sprendimus, mat mažesniems žingsneliams laiko nebėra.
„Laiko trūkumas yra pagrindinė problema. Galėtume eiti mažais žingsneliais, bet neturime laiko. Mes turime daryti dabar“, – kalbėjo jis.
Kreipiasi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę
Daugiau nei 20 NVO pasirašė kreipimąsi į valdžios institucijas su prašymu peržiūrėti NPP. Nevyriausybininkų prašymai:
- Valstybiniu lygiu pripažinti, kad aplinkos ir klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas yra Lietuvai svarbūs iššūkiai. Tą svarbą aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoti NPP.
- Iš esmės peržiūrėti NPP keliamus tikslus, užtikrinant tik darniais, žaliosios ekonomikos principais paremtą ekonominį vystymąsi. Perėjimas prie žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos privalo būti pagrindinė ateinančio dešimtmečio ekonomikos pažangos kryptis.
- Į NPP įtraukti uždavinį iš esmės stiprinti aplinkos monitoringo ir aplinkos apsaugos kontrolės sistemas. Šio uždavinio imtis neatidėliojant.
- Prieš priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, vertinti jų atitikimą Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams.
- Atsakomybę už darnaus vystymosi lyderystę perkelti iš Aplinkos ministerijos į Vyriausybės lygmenį.
Aplinkosaugos koaliciją sudaro šios organizacijos ir visuomeniniai judėjimai: Aplinkosaugos informacijos centras, Baltijos aplinkos forumas, Bendrija „Atgaja“, Darnaus vystymo iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lašišos dienoraštis, Lietuvos entomologų draugija, Žiedinė ekonomika.
Taip pat – Darnaus vystymosi centras, Lietuvos ornitologų draugija, Lietuvos gamtos fondas, VŠĮ „Rūpi“, Judėjimas „Apginkime Šiaulių medžius“, Labanoro klubas, Šimonių girios iniciatyvinė grupė, Asociacija „Klaipėdos žalieji“, Studentų gamtininkų mokslinė draugija, Gamtos paveldo fondas, Fridays for future Vilnius, Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA ŽŪMMS.
