Su Dalia susipažįstame Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis“. Čia ji turi nedidelę studiją „Mezgimo manija“, kurioje telpa ir mezgimo įranga, ir nedidelė mezginių ekspozicija, kur patikusį gaminį galima tuoj pat įsigyti.
„Pradėjau namuose megzti. Taip buvo nuo vaikystės, nuo mokyklos, kiek atsimenu. Čia gal ir iš močiutės paveldėta, kaip ten sako – čia močiučių amatas juk yra. Mano močiutė daugiau nerdavo, man nėrimas nelabai tiko, aš mezgiau.
Taip ir prasidėjo. Būdavo draugams, sau, pažįstamiems numegzdavau, paskui tas ratas ėmė plėstis. Tada reikėjo įsigyti mezgimo mašiną, daugiau aparatūros, kad spėtum pagaminti. Jau ir patalpų maža, namuose nebesinorėjo, nes ir dulkės, ir nėra tiek vietos, kad galėtum sandėliuoti, nes ir siūlų reikia didelius kiekius turėti, ir aparatūros vis daugiau ir daugiau“, – pasakoja uteniškė.
Kaip sako, dirbti ir gyventi toje pačioje patalpoje nebuvę patogu, todėl ėmė dairytis, kur galėtų įsikurti patogiau. Ir tuomet, neslepia, klientės – savivaldybės darbuotojos – užsiminė, kad „Taurapilyje“ tokios vietos gali atsirasti. Nurodė, kam paskambinti, kur pasidomėti.
„Taip ir atsiradau čia“, – kukliai šypsosi Dalia.
Kur kas smagiau ji juokiasi išgirdusi klausimą apie neįprasčiausią užsakymą.