Vykstame į porą šimtų gyventojų turintį Juodkaimių kaimą. Čia mus pasitinka jau keletą dešimtmečių gyvuojančio bendruomenės centro narės.
„Įsikūrėme ir pradėjome mąstyti, ko imtis. Suteikė mums šį parkelį – visuomeninės paskirties sklypą. Praėjo laiko, kol sutvarkėme.
Iš pradžių veiklą vykdėme tiesiog lauke, vėliau sumąstėme, kad reikia namelio bendruomenės poreikiams tenkinti. Namelis vis gražėjo, veiklos plėtėsi ir tobulėjo, o prieš trejus metus įkūrėme „Žolynų namus“, kuriuose vykdomos trys edukacinės programos.
Bendruomenės narės žoliauja, iš surinktų žolelių gamina hidrolatus, uogienes, sirupus, arbatas, kvapus, smilkalus, raugia agurkus. Smagi ta bendrystė. Žmones jungia panašūs pomėgiai, mūsiškiai – žolelės, sveika gyvensena“, – kaip viskas prasidėjo, įvardijo Virginija Cukanovienė, bendruomenės pirmininke tapusi dar 2009-aisiais.
Vietiniams pranašu nebūsi, tad į Juodkaimius labiau traukia smalsuoliai iš kitų miestų. Labai daug grupių į edukacijas atvyksta iš Vilniaus, o štai iš užsienio kol kas pasirodė tik latviai.
„Pagyvenusios mes čia tokios. Dauguma kitose veiklose sukamės. Aš – socialinė darbuotoja, dirbu Josvainių seniūnijoje ir Kėdainių pagalbos šeimai centre. Viena kolegė – buvusi socialinė darbuotoja, kita – senjorė“, – pristatė Virginija.
Žoliauja palei upes
Kaip patikino Juodkaimių kaimo bendruomenės narės, visos žolelės yra įdomios. Edukacijų vedlės žoliauja pašušviais, panevėžiais – visur, kur ekologiškos pievos.
„Tikrai ne prie kokio kelio. Užveisėme prieskoninį darželį ir prie namų, sukūrėme pasakų pievą. Perėmėme iš senolių auksinį palikimą, bet esame pakankamai madingos – domimės prieskoniais iš viso pasaulio“, – patikino Virginija.
Pašušvys, anot jos, visad garsėjo žolynais, o čia gyvenančios moterys nuolat ruošdavo namams įvairiausias atsargas – žoliaudavo iki pat Nevėžio slėnio, vietos, kur Šušvė įteka į Nevėžį. Slėnis – tikra žolynų oazė su nešienautomis pievomis.
Pasineriame į edukacijos „Prieskonių detektyvas“ potyrius. Tai pažintis su vaistažolėmis, prieskoniais ir kvapų pasauliu. Programoje derinama degustacija, kvapų atpažinimo užduotys ir pasakojimai apie žolynų panaudojimą kulinarijoje bei kasdienybėje.
„Viena žoliautoja kartą sako: grįžo mano vaikai studentai vasaros atostogų – sūnus pabalęs, dukrą puola visokie kosuliai, bėrimai, ką daryti? Patarėme: pagirdyk arbatomis, praeis. Baikit, sako, jaunimas nepripažįsta žolių, duok jiems visokių papildų – tik guli visą dieną prie televizoriaus, batoną su sviestu valgo ir detektyvus žiūri. Tai gal pažaisti detektyvą su jais reikia?
Kolegė žoliautoja pasiūlė: pridėk į tą vaikų valgomą sviestą ko nors ir duok paragauti – neatspės, duok dar, atspės – duok kitą, sunkesnę užduotį. Taip viskas ir prasidėjo. Vėliau detektyvus jau žaidėme su vyrais, kaimynais ir draugais, kurie užsukdavo į svečius. Dabar – su edukacijų dalyviais“, – šyptelėjo pašnekovė.