„Daug metų dirbu VPGT. Važiuoju į gaisrus. Į avarijas. Į nelaimes. Į vietas, iš kurių kiti bėga. Turiu du vaikus. Būsto paskolą. Sąskaitas, kurios nelaukia. Ir tiesa paprasta – ugniagesio atlyginimo Lietuvoje neužtenka oriam gyvenimui. Todėl dirbau antrą darbą – rajono savivaldybės ugniagesių komandoje. Ne todėl, kad svajoju dirbti be poilsio. O todėl, kad noriu išlaikyti šeimą. Dirbu legaliai. Moku mokesčius nuo abiejų atlyginimų. Nieko neslepiu“, – pasakojimą pradėjo Mantas.
Jaučiasi stumiamas į šešėlį
Tačiau neseniai jis išgirdo iš antros darbovietės vadovo, kad teks atsisveikinti. Priežastis – dirba per daug valandų. Kiek pavyko išsiaiškinti pareigūnui, nuo šių metų darbdaviams atsiranda prievolė teikti informaciją apie atlyginimus ir dirbtą valandų skaičių. Už galimus pažeidimus darbdaviams gresia nuobaudos.
„Sprendimas paprastas – mane reikia atleisti. Šalyje, kur trūksta ugniagesių. Šalyje, kur nuolat kalbama apie saugumą. Sistema pati išstumia žmogų, kuris dirba. Tai pasakykit man – ką man daryti? Ar Darbo inspekcija sumokės mano būsto paskolą? Ar pasirūpins mano vaikais? Ar padidins atlyginimą tiek, kad galėčiau dirbti vieną darbą? Ne. Sistema aiškiai pasako: arba gyvenk iš per mažos algos, arba būk stumiamas į šešėlį. Aš nenoriu dirbti nelegaliai. Noriu dirbti sąžiningai. Noriu uždirbti tiek, kad galėčiau išgyventi“, – pažymėjo pašnekovas.