Už tokias pataisas balsavo 106 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas Seimo narys susilaikė.
Įsigaliojus šioms pataisoms nebebus galima į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
Atsisakėme istorinio relikto – privataus kaltinimo instituto.
„Atsisakėme istorinio relikto – privataus kaltinimo instituto“, – BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Pagal šiuo metu galiojančias normas, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl seksualinio priekabiavimo, šmeižto, neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo, neatsargaus turto sugadinimo, mirusiojo atminimo paniekinimo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o baudžiamasis persekiojimas vyksta, kai nukentėjęs asmuo kreipiasi į teismą. Tokiu atveju kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis, jis pats turi įrodyti kaltinamojo kaltę.
Panaikinti šį institutą siūlę parlamentarai teigė, kad jis neefektyvus. Anot jų, teismai susiduria su tuo, kad privatūs kaltintojai dažnai nesugeba tinkamai suformuluoti kaltinimo, pagrįsti jo tinkamais įrodymais, o teismas negali pažeisti rungtyniškumo principo ir savo iniciatyva pradėti rinkti įrodymų, reikalingų kaltinimui pagrįsti.
Latvija ir Estija 2010 metais atsisakė šio instituto.
J.Sabatausko teigimu, panaikinus privataus kaltinimo institutą, nukentėję asmenys dėl minėtų veikų privalės kreiptis į policiją ar prokuratūrą, kad šie pradėtų ikiteisminį tyrimą. Anot jo, tokiu atveju ištyrus nusikaltimą, surinkus įrodymus, daug efektyvesnis bus bylos nagrinėjimas teisme.
Kita vertus, komiteto vadovas pripažino, jog ikiteisminio tyrimo institucijoms darbo padaugės.
„Padaugės darbo, bent jau to pirminio darbo, patikros, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar nepradėti. Aišku, kad tam reikės fiziškai daugiau skirti laiko. Bet tai dažniausiai būna elementarios, kad ir baudžiamosios veikos, bylos, nebūna tokios bylos labai sudėtingos“, – BNS sakė J.Sabatauskas.
Jeigu prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys Seimo priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, jos pradės galioti spalio 1 dieną.