Vizito metu jam bus pristatyta esama situacija dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių, jų kaupimo ir saugojimo, taip pat aprodytas vienas iš Lietuvoje esančių valstybės rezervo sandėlių.
BNS rašė, kad balandį paviešintais Valstybės kontrolės audito duomenimis tik apie 10 proc. valstybės rezervo atsargų saugojimo vietų Lietuvoje parinktos įvertinus realias grėsmes, todėl krizės ar karo atveju jos gali nepasiekti žmonių laiku.
Valstybės kontrolė tuomet Vyriausybės kanceliarijai rekomendavo pertvarkyti atsargų saugojimą, vietas parinkti pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinti decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų.
Anot institucijos, iki rugsėjo pabaigos kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, o iki 2030 metų pabaigos – ją įgyvendinti.
Be to, sausį valstybės rezervo auditą atlikusios Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė teigė, jog 2022–2024 metais liko nepanaudota 40–65 proc. šioms atsargoms skirtų lėšų, be to, Lietuva neturi ilgalaikio jų kaupimo plano.
Ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu naudojamą valstybės rezervą sudaro maisto produktai, medicinos, susisiekimo ir civilinės saugos priemonės.