Loading widget group article_left_top...

Premjerė: įvykiai Ukrainoje liudija tą patį, ką patyrė mūsų tėvai ir seneliai

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Paulius Subačius / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Paulius Subačius / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas Seime / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Minint Gedulo ir vilties dieną premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką dabar matome Ukrainoje, liudija tuos pačius dalykus, kuriuos patyrė tremtį išgyvenę lietuviai.

Loading widget group article_middle_widgets...

„Ne veltui šiandien diena ne tik gedulo, bet ir vilties. Man atrodo, kad tie dalykai labai gražiai dera, nepaisant to, ką šiandien matome Ukrainoje“, – Seime susirinkusiems žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Tai, ką matome Ukrainoje, liudija tuos pačius dalykus, kuriuos liudijo mūsų tėvai, seneliai, dėdės, tetos – visi, kurie tą (...) nulio žmogiškumo pasireiškimą savo gyvenimuose matė“, – teigė ji.

Pasak I.Šimonytės, reikia turėti vilties, kad „meilė ir gėris nugalės“.

„Taip, kaip nugalėjo Lietuvoje, taip nugalės ir Ukrainoje, turime stengtis, kad tai kuo greičiau atsitiktų“, – kalbėjo premjerė.

Lietuvoje penktadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti ir pagerbti jų aukas.

Seime įvyko atminimo pagerbimas, vėliau vyks pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Likus minutei iki vidurdienio aukų atminimas bus pagertas tylos minute.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakeltos valstybės vėliavos, o po šios ceremonijos iki Aukų gatvės rengiamos Pagarbos eitynės.

Prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Vilniuje vyks pilietinė istorinės atminties akcija „Atminties neištremsi“ – bus skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai bei pavardės ir jų likimas. Ši akcija planuojama ir kitose šalies vietose.

Popiet atminimo valanda rengiama prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties.

1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.