Jos teigimu, atrankinių sanitarinių kirtimų metu ketinama pašalinti 195 paprastąsias egles, jau paveiktas šio spygliuočiams pavojingo kenkėjo, daugiausia šių eglių – vėjovartos ir vėjolaužos – audrų jau nulaužti ar išversti medžiai.
„Apžiūrėsime kiekvieną užpultą ir grėsme sveikiems tapusį medį. Tai atsakingas mūsų – miškininkų – darbas“, – pranešime teigė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.
Pasak jo, nieko nedarant, kenkėjai plis toliau ir kels grėsmę kitiems miškams.
„Todėl jau šią savaitę, kol kenkėjai dar neišskrido, pradėsime atrankinius sanitarinius kirtimus – šile bus pašalinti pavieniai užpulti medžiai“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, natūraliose buveinėse priimtas sprendimas išverstus ar nulaužtus medžius nužievinti – tokiu būdu bus pašalintas kenkėjas, o medieną ketinama palikti.
Valstybinių miškų urėdijos teigimu, miško kirtimai vyks plote, neapimančiame Punios šilo rezervato, kirtimai bus vykdomi laikantis įstatytų, jiems buvo pritarta praėjusią savaitę Punios šile lankantis aplinkos ministrui, kitų institucijų atstovams.
Miškininkai sako, kad kenkėjų plitimui įtakos turi palankios šių metų oro sąlygos – šilta žiema ir nusekę gruntiniai vandenys.
„Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego“, – teigiama pranešime.
Žievėgraužis tipografas dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjovartas ir vėjolaužas.
Pasak M.Petkevičiaus, su tokio dydžio invazijomis, kokios Lietuvoje vyrauja iki šios dienos, miškininkams pavyksta susitvarkyti ir neleisti nekontroliuojamai plisti kenkėjų židiniams.
Žievėgraužio tipografo stebėjimui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą. Vienintelis būdas sunaikinti žievėgraužį tipografą – iškirsti pažeistus medžius ir išvežti juos iš miško.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
Gamtosaugininkai kritikuoja jame vykdomus kirtimus ir siekia, kad šile esančio rezervato plotas apimtų visą jo teritoriją.
