Rusijos turtuolis V.Kantoras garsėja savo trąšų imperija. Jo kompanija „Acron“ ir susijusios įmonės gamina ir eksportuoja daug įvairios produkcijos. Taip pat ir vadinamąją „nešvarią“ salietrą, apie kurią R.Karbauskio viešai klausė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. NSGK pateiktoje informacijoje VSD rašo apie nematomą V.Kantoro verslo pusę.
VSD dokumentuose netrūksta užuominų apie ypatingą V.Kantoro santykį su Rusijos valdžia – nurodoma netgi tai, kad santykius su V.Kantoru užmegzti galima per „slaptą numerį“ Rusijos žemės ūkio ministerijoje.
Tiek R.Karbauskis, tiek jo valdomas „Agrokoncernas“ tikina su tokiais dalykais nesusidūrę.
„Slaptas numeris“ su nusikalstamu pasauliu siejamam veikėjui
V.Kantoras ir „Acron“ figūruoja VSD pažymoje apie Mindaugą Bastį, kuris iš Seimo pasitraukė po viešo protesto, kilusio nepavykus jo apkaltos procesui.
R.Karbauskio prekybos partnerio verslas figūruoja pažymos epizode, kuriame nagrinėjama verslininko Saturno Dubininko veikla. Būtent S.Dubininkas, kuriam VSD priskiria ryšius su Rusija bei nusikalstamomis grupuotėmis, tapo vienu pagrindinių motyvų M.Basčio apkaltos procesui.
Pažymoje nurodoma, kad S.Dubininkas su prieštaringai vertinamu Rusijos žurnalistu Ernestu Mackevičiumi tarėsi dėl „Acron“ gaminamų trąšų importo į Lietuvą. VSD duomenimis, šiame pokalbyje S.Dubininkui buvo pasiūlyta „paskambinti slaptu telefono numeriu Rusijos žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktoriui“.
Šio pasiūlymo S.Dubininkas esą sulaukė 2013 m. vasarį. Tų pačių metų kovą, anot pažymos, jis jau pranešė, kad buvo susitikęs su pačiu V.Kantoru.
Pasiteiravome R.Karbauskio, kaip jis vertina VSD medžiagą apie V.Kantorą ir „slaptą numerį“ Maskvoje. „Valstiečių“ lyderis patikino savo versle tokių procesų nepatyręs.
„Ne. Nesu susidūręs su tokia praktika. (…) Visas sutartis dėl trąšų pirkimo bet kurioje trąšų gamykloje pasaulyje rengia įmonių vadybininkai. Informacija apie „slaptus telefonus“ man nebuvo žinoma ir dabar sunkiai įsivaizduoju, kad tokie dalykai gali vykti su manimi siejamose įmonėse“, – raštu pateiktame komentare teigia R.Karbauskis.
Analogišką poziciją pateikė ir „Agrokoncernas“.
„Dokumente minimus faktus apie telefoną ir tokias verslo derinimo aplinkybes vertiname neigiamai. Tokia verslo praktika mums būtų nepriimtina ir nesuderinama su mūsų veiklos principais bei vertybėmis. „Agrokoncernas“ sudaro sutartis sutarus regionų vadybininkams. Jeigu vyksta tokie susitarimai, apie kuriuos jūs rašote, jais turėtų susidomėti ir tirti teisėsaugos institucijos“, – teigiama „Agrokoncerno“ raštu pateiktuose komentaruose.
Santykių su V.Kantoru nesureikšmina
R.Karbauskis nurodo, jog jo verslas „Acron“ trąšomis prekiauja jau apie 25 metus – beveik visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Sykiu jis pažymi, esą verslo santykiai su „Acron“ nesiskiria nuo ryšių su kitais verslo partneriais.
„Nei su šia, nei kitomis trąšų gamybos įmonėmis pasaulyje, iš kurių UAB „Agrokoncernas“ perka trąšas, nėra ir niekada nebuvo nė vienos ilgalaikės sutarties ar kokių nors išskirtinių sąlygų. Bet kuri Lietuvos įmonė gali įsigyti trąšas iš bet kurio trąšų gamintojo, tai rodo trąšų importuotojų skaičius ir eksportuojančių gamyklų geografija. Jau daugelį metų labai didelį azotinių trąšų kiekį UAB „Agrokoncernas“ perka iš AB „Achema“ tiesiogiai arba per jos dukterinę įmonę UAB „Agrochema“, – teigia „valstiečių“ lyderis.
Politikas tvirtina niekuomet nedalyvavęs derybose dėl „Acron“ trąšų tiekimo – esą visa tai „Agrokoncerne“ daro vadybininkai. Sykiu R.Karbauskis patikina apskritai nepažįstantis V.Kantoro.
„Nepažįstu šio asmens. Noriu priminti, kad jau ne kartą su juo mane bandė sieti konservatoriai, kurie buvo net sugalvoję, esą egzistuoja pažyma iš Ukrainos. Tokios pažymos buvimą paneigė tiek pačios Ukrainos specialiosios tarnybos, tiek Lietuvos VSD“, – teigia jis.
Politikas tvirtina apskritai nežinojęs, kad „Acron“ priklauso V.Kantorui. „Apie šį asmenį sužinojau iš konservatorių apie mane skleidžiamos melagingos informacijos“, – rašoma R.Karbauskio atsakymuose.
„Agrokoncernas“ patvirtina prekiaujantis „Acron“ produkcija. taip pat ir vadinamąja „nešvaria“ salietra. Tačiau ji esą sudaro palyginti mažą dalį koncerno parduodamų trąšų.
„Jūs taip vadinate produktą NPK 30-4-4, kuris rinkoje atsirado nuo 2016 m. Šios trąšos savo sudėtimi niekuo nesiskiria nuo atskirai gaminamos azofoskos ir amonio salietros, nes visų gamyklų technologija ta pati. Jos tik sumaišomos atitinkamu santykiu ir gaunamas naujas produktas tam, kad palengvėtų trąšų išbarstymas, jei ūkininkas nori papildomai tręšti laukus ne tik amonio salietra, bet ir kitomis cheminėmis medžiagomis.
Į Lietuvą trąšas importuoja keliasdešimt įmonių. Mūsų turimomis žiniomis, mūsų konkurentai į Lietuvą įveža apie 70–75 proc. minimo produkto NPK 30-4-4, mūsų įvežamas kiekis nesiekia trečdalio viso importuojamo kiekio. Tokios importo apimtys stabiliai išlieka nuo pat to laiko, kai toks produktas kaip NPK-30-4-4 atsirado rinkoje. Norime pabrėžti, kad šis kiekis kasmet sudaro tik apie 5–7 proc. visos „Agrokoncerno“ trąšų apyvartosׅ“, – teigia koncernas.
„Agrokoncernas“ nurodo, jog „pastaraisiais metais“ „Acron“ produkcija sudaro 5–7 proc. koncerno importuojamų trąšų asortimento.
Teiravomės „Agrokoncerno“, ar VSD pažymos turinys kelia abejonių dėl „Acron“ patikimumo. Tikslaus atsakymo koncernas nepateikė, bet nurodė vertinantis „Acron“ kaip eilinį rinkos dalyvį.
„Visi trąšų gamintojai konkuruoja dėl didesnio pardavimo kiekio, vardo žinomumo. „Agrokoncernas“ lygiai taip pat perka prekes, kurios turi paklausą Lietuvoje, yra konkurencingos savo kaina, patrauklios sudėtimi ūkininkams. Lietuva yra maža rinka, o „Agrokoncernas“ – lietuviško kapitalo įmonė, kuri konkuruoja mažoje Lietuvos rinkoje ir su užsienio kapitalo didelių įmonių filialais.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Jonavos gamintojui „Achema“ šiuo metu sunku, kad savikaina aukštesnė nei kaštai. Pasirodė ir vertinimų, kad taip nutiko dėl kovos tarp importo iš Rusijos ir „Achemos“ (tikėtina, kad tai ES lygiu, nes „Achema“ tikriausiai daugiau produkcijos eksportuoja, nei parduoda Lietuvos rinkai).
Tačiau pagal pirkimo sandorius, turimais duomenimis, šiemet ryškiausiai išreikšta konkurencija buvo tarp Lietuvos gamintojo amonio salietros ir amonio salietros iš Gruzijos gamintojo, kuris savo produkciją (galimai – apie 100 000 tonų) atplukdė į Lietuvą. Negarantuojame, kad ši informacija yra visiškai tiksli – tokios žinios mus pasiekė iš kitų Lietuvoje trąšomis prekiaujančių įmonių. Taigi, tiek gamintojai, tiek importuotojai konkuruoja tarpusavyje ir tai vyksta visoje ES, visame pasaulyje. Tačiau „Agrokoncernas“ ir toliau stengiasi būti „Achemos“ produkcijos pirkėjas bei platintojas. Spekuliacijas, esą vieni trąšų gamintojai rinkoje yra teisėti, kiti – lyg ir neteisėti, vertiname neigiamai, kadangi visiems galioja bendra ES politika ir teisės aktai“, – teigia „Agrokoncernas“.
15min jau skelbė, kad „Agrokoncernas” prekybinius santykius palaiko su Kremliui artimo veikėjo Vladimiro Litvinenkos verslu. V.Litvinenka – preštaringai vertinamos Vladimiro Putino disertacijos vadovas, laikomas vienu iš Rusijos lyderiui artimų asmenų. Jis turi solidų akcijų paketą Rusijos trąšų gamintojoje „PhosAgro“. „Agrokoncernas“ nurodo, jog „PhosAgro“ trąšos sudaro apie 4 proc. koncerno parduodamų trąšų asortimento.
