Pastarajame įrengta etnografinė ekspozicija, kurioje šeimininkaus ne tik profesionalūs istorikai, bet ir malūnams būdingi personažai – senas malūnininkas, jo „gizelis“ ir net pats kipšas...
Kretingos vandens malūnas statytas dar XVIII a. pabaigoje. Teigiama, jog XIX amžiuje būtent jame grafas J. Tiškevičius įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, kuri tiekė šviesą į rūmus ir jų žiemos sodą.
Prieš keletą metų apleistą pastatą restauratoriams teko gelbėti nuo grėsusios griūties, o po atnaujinimo darbų jis, prognozuojama, taps vienu iš šio krašto turistų traukos taškų.
„Restauruodami stengėmės išsaugoti kuo daugiau autentiškų malūno detalių. Nors pastato būklė buvo apgailėtina, išsaugojome išlikusius akmeninio ir raudonų plytų mūro fragmentus, nesutrūnijusius medžio balkius. Svarbia muziejinės ekspozicijos dalimi taps ir senasis malūno girnų mechanizmas“, – sako bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. Jo teigimu, greta esančios dvaro ratinės, statytos XIX amžiuje, būklė taip pat buvo ne mažiau sudėtinga. Po restauravimo ji taps muziejininkų fondų saugykla.
Kretingos dvaro pastatų renovacijos ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas, finansuojamas iš šalies biudžeto ir ES fondų, prasidėjo 2009-aisiais, jo pabaiga numatyta kitų metų rudenį. Šiuo metu restauravimo bendrovės specialistai dirba pagrindiniame dvaro pastate. Čia numatyti kompleksiniai renovavimo darbai – nuo šildymo sistemos atnaujinimo iki pastato fasadų sutvarkymo.
Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovavimo ir pritaikymo turizmo reikmėms projekto vertė – beveik 5 mln. Lt.