Marodieriavo ir Sakartvele
Socialiniuose tinkluose plinta nuotrauka, kurioje matyti karinio sunkvežimio priekaboje įsitaisę trys kaukėmis veidus prisidengę kariai. Prieš juos sustatyti keliolika į ritinius susuktų spalvotų kilimų. Vienas, tarytum norint pademonstruoti raštą, nesuvyniotas užmestas ant viršaus.
Ant priekabos galo baltais dažais užrašyta raidė Z, kuria pažymėta dalis kare Ukrainoje dalyvaujančio Rusijos karinio transporto. Tad reikia matyti, kad sunkvežimis priklauso šios šalies kariuomenei, priekaboje sėdi jos kariai.
„Kilimų išlaisvinimo spec. operacija“, – iškraipyta rusų kalba sarkastiškai pakomentuota prie nuotraukos viename puslapyje „Facebook“.
Platinamas ir visas albumas, esą rodantis, kad Rusijos kariai panašiai elgiasi jau nuo seno. „Nenugalimi ir legendiniai“, – taip jie apibūdinti komentare prie albumo, kurį baigia minėta fotografija.
Ankstesnėse esą užfiksuotas Rusijos karių elgesys Berlyne 1945 m., Čečėnijoje 1996 m. ir Sakartvele 2008 m.
Ne visų nuotraukų tikslią padarymo vietą ir laiką galima nustatyti net pasinaudojus atvirkštine nuotraukų paieška internete.
Pirmojoje išties užfiksuota, kaip „Rusijos karys konfiskuoja dviratį“ (tiksliau būtų sakyti Antrajame pasauliniame kare dalyvavusios „Sovietų Sąjungos karys“, mat jo tautybė neaiški).
Televizorių nešančio kario nuotrauka iliustruotas bent vienas rašinys apie Rusijos karių marodieriavimą Ukrainoje, tačiau ji gali būti ir senesnė.
Pavyzdžiui, dėl to, kad ant šarvuočio nematyti raidės Z arba V, kuriomis pažymėta daugelis šios šalies karinės technikos. Tą pačią nuotrauką galima rasti 2018 m. įraše „Twitter“ kaip marodieriavimo per karą prieš Sakartvelą įrodymą, tad ji akivaizdžiai – ne iš karo Ukrainoje.
Dviejų karių, tempiančių čiužinį ir galbūt apklotus lovai, nuotrauka – taip pat greičiausiai iš karo prieš Sakartvelą laikų. Ja iliustruotas 2018 m. paskelbtas rašinys apie dešimtmečiu anksčiau vykusį karą.
Tiko net gyvūnams skirtos daržovės
Tačiau fotografija su kilimais nėra autentiška. Tikrąją galima rasti pagalbon pasitelkus atvirkštinės nuotraukų paieškos sistemą „TinEye“.
Iš čia nuoroda nuveda į fotoagentūros „Alamy“ tinklalapį. Prie jos nurodyta, kad fotografuota vasario 24 d. Kryme. Autorius – ITAR-TASS fotografas Sergejus Malgavko.
„Rusijos kariai ir karinė technika matomi šiauriniame Kryme netoli Perekopo, kertantys Rusijos-Ukrainos sieną“, – taip paaiškinta prie nuotraukos.
Joje matyti tas pats sunkvežimio galas su raide Z ir tie patys trys kaukėti kariai. Tačiau jie ne slepiasi už rulonais suvyniotų kilimų, bet rankose laiko ginklus.
Šia fotografija (be kilimų) tą pačią dieną ar vėliau buvo iliustruotas ne vienas rašinys (pavyzdžiui, čia, čia, čia, čia).
Galima tik spėti, kad kilimai iš nuotraukos buvo sustatyti, pavyzdžiui, kur nors turguje (taip galima spėti iš to, kad vienas kilimas ištiestas tarytum pirkėjų apžiūrai). Kažkas juos „iškirpo“ iš kitos nuotraukos ir „sukrovė“ į sunkvežimį, taip norėdamas iliustruoti pasipylusius pranešimus apie Rusijos karių vagystes.
Internete plinta sudegusio sunkvežimio, kurio priekaboje būta skalbimo mašinų, nuotrauka. Ją lydi ir ironiški komentarai, esą joje užfiksuota, kaip Rusijos kariuomenė vaduoja Ukrainą nuo nacių skalbyklių, arba kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tariamai piktinasi: „Tai yra galutinis įrodymas, jog NATO tiekė Ukrainai skalbimo mašinas! Tai turės griežtas pasekmes.“
Dnipro mero pavaduotojas Mykhaylo Lysenko pranešė, kad Rusijos kariai Charkivo srityje iš Feldmano ekologinio parko pavogė zoologijos sodo gyvūnams skirtas daržoves: „Šįvakar jie iš mūsų gyvūnų pavogė morkų, agurkų ir kopūstų.“
Žurnalistai paskelbė karių, siuntusių artimiesiems įvairių dalykų, sąrašą su pavardėmis, telefono numeriais, siuntų svoriu ir net turiniu. Siuntiniuose esą buvo automobilių dalių, muzikos instrumentų, buitinės įrangos, elektros prietaisų, drabužių ir kitų daiktų. Kai kurių siuntų svoris tariamai viršijo 250 kg, o vienos siekė net 450 kg.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.