Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis sako, kad monitoringui reikalingas šviežias sniegas, kad būtų galima matyti lūšių pėdsakus.
„Tam, kad šitą dalyką padarytume, reikalingas šviežias sniegas – kad lūšis būtų spėjusi pasivaikščioti, pamedžioti. Dabar kaip tik tokios sąlygos daugelyje vietų yra“, – BNS antradienį sakė A.Stanislovaitis.
Jo teigimu, atlikus monitoringą ir jo apskaitą, pavasarį bus galima apytiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena lūšių. Lūšių monitoringas saugomose teritorijose atliekamas kas trejus metus.
Lūšis – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas katinių šeimos plėšrus žinduolis.
XX amžiaus pradžioje lūšys Lietuvoje buvo beveik išnykusios. Vėliau, kai pagerėjo apsauga, mitybos sąlygos, šių plėšrūnų ėmė po truputį gausėti.
Lūšys mėgsta gyventi pavieniui. Kartais jos apsistoja vienoje teritorijoje, o kartais nužingsniuoja labai ilgas distancijas. Lūšys minta pelėmis, stirnomis, paukščiais, dažniausiai puola silpnesnius žvėrelius.
Lūšis bijo žmonių, tad ją pastebėti nėra taip lengva.
