Loading widget group article_left_top...

Savotišką humorą populiarina svetimais prekės ženklais

15min mikrofonas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
15min mikrofonas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Patraukti išrankios auditorijos dėmesį unikaliu turiniu nėra lengva, todėl greitų rezultatų siekiama naudojantis visuomenėje žinomais prekės ženklais.

Loading widget group article_middle_widgets...

Socialinio tinklo tinklaraštis „Janė ir Pranas“ įsigudrino dalintis turiniu, padabintu žiniasklaidos priemonių 15min.lt, delfi.lt ir lrytas.lt logotipais. Nepastabūs feisbuko vartotojai gali būti suklaidinti, kad „Janė ir Pranas“ dalinasi tikra, naujienų portaluose publikuota, informacija.

15min.lt paskyrą imituojantis įrašas / 15min nuotr.
15min.lt paskyrą imituojantis įrašas / 15min nuotr.

Per pastarąsias tris dienas tinklaraštis paskelbė 9 įrašus, kuriuose prisidengiama žiniasklaidos priemonių prekės ženklais. Turinys konstruojamas tyčiojantis iš žinomų šalies politikų, sulaukiančių ar anksčiau sulaukdavusių dėmesio viešojoje erdvėje.

Įžvelgti autorių pretenziją satyrai nesudėtinga, tačiau humoro jausmas – individualus, todėl jo kokybės vertinti nesiimsime. Susumavus, įrašais pasidalino apie 250 socialinio tinklo vartotojų. Tai reikštų, kad juos matė kur kas daugiau feisbuku besinaudojančių šalies gyventojų.

„Janė ir Pranas“ publikuotos nuotraukos, galinčios sudaryti įspūdį, esą tai vieno iš naujienų portalo socialinio tinklo paskyros įrašas. Naudojamas naujienų portalų antraštes primenantis raidžių šriftas.

Delfi.lt paskyrą imituojantis įrašas / 15min nuotr.
Delfi.lt paskyrą imituojantis įrašas / 15min nuotr.

Geriau įsižiūrėjus į publikuotas nuotraukas, nesunku įžvelgti nerangų darbą vaizdo medžiagai redaguoti skirtais kompiuteriniais įrankiais. Nė viena publikacija nėra tikra.

„Janė ir Pranas“ paskirtis – dalintis diskusijas, šleikštulį ar juoką keliančiu turinčiu, siekiant prikaustyti socialinių tinklų vartotojų dėmesį. Tokio pobūdžio tinklaraščių komentaruose kartais sutinkamos netikros anketos, komentuojančios įrašus, siekiant išprovokuoti bet kokio pobūdžio diskusiją. Tai veiksmas, geriau žinomas trolinimo pavadinimu.

Pavyzdžiui, „Janė ir Pranas“ matoma pora toli gražu nėra nei Janė, nei Pranas. „Google“ paveikslėlių paieška nukreipia į Elin vardu prisistatančios moters iš Norvegijos tinklaraštį, kuriame rašoma apie Dachau koncentracijos stovykloje Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusį vyrą Torbjoerną Oevesttuną. Teigiama, kad šis ir yra pavaizduotas nuotraukoje.

„Jūratė ir Pranas“ paskyros profilio nuotrauka / 15min nuotr.
„Jūratė ir Pranas“ paskyros profilio nuotrauka / 15min nuotr.

Nors patvirtinti šios informacijos nepavyko, įrašas apie koncentracijos stovykloje kalėjusį vyrą padarytas 2011 m., kur kas anksčiau nei sukurtas tinklaraštis „Janė ir Pranas“. Šis iki 2018 m. birželio vadinosi „Baba Jane“, tačiau vėliau pavadinimas buvo pakeistas.

Naujienų portalus imituoti pastaraisiais mėnesiais įsigudrino ir internetiniai sukčiai. Prisidengiant atpažįstamais naujienų portalais siekiama išvilioti patiklių skaitytojų lėšas. Lietuvos policijos duomenimis, dėl internetinių sukčių gyventojai patyrė dešimtis tūkstančių eurų nuostolių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.