Centro dešinės valdančiosios koalicijos planuose – naujas komitetas Seime – Ateities.
Pasak parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tam, kad būtų įsteigtas naujas komitetas, būtina keisti Seimo statutą.
„Statuto pakeitimų toks paketas platesnis yra rengiamas ir, matyt, Ateities komiteto steigimo klausimas irgi bus jame“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė ji.
Kokius klausimus svarstytų Seimo Ateities komitetas, V.Čmilytė-Nielsen sakė galėsianti pakomentuoti netrukus.
„Bus ir aprašymas to komiteto, ir jo formatas. Bet šiaip, bendrai kalbant, tokie analogiški komitetai vienu ar kitu pavadinimu egzistuoja daugelyje Vakarų Europos valstybių. Tai, manyčiau, jei Lietuvoje atsirastų toks komitetas, kuris būtent ateities klausimais, tiek įvairių inovacijų klausimais užsiimtų, tai būtų tikrai didelis pliusas mūsų parlamentui ir tie klausimai, kurie svarbūs XXI amžiuje, jie tikrai galėtų patekti į šio komiteto darbotvarkes“, – aiškino parlamento pirmininkė.
Tai būtų tikrai didelis pliusas mūsų parlamentui ir tie klausimai, kurie svarbūs XXI amžiuje, jie tikrai galėtų patekti į šio komiteto darbotvarkes.
Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pridūrė, kad parlamento Ateities komitetas svarstytų įvairias strategijas, ateities įžvalgas.
Jo nariais galėtų būti parlamentarai, jau esantys kokio nors Seimo komiteto nariai, kaip kad yra ir su Seimo Europos reikalų komitetu.
Nori atsisakyti dalies komisijų
Taip pat, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, svarstoma, kad tiek taupant resursus, tiek vertinant prasmingumą ir tikslingumą, Seime galėtų nelikti vienos kitos komisijos.
Tarp tokių parlamentinių komisijų, kurios gali būti panaikintos, minima Migracijos komisija.
Dėl to koalicijos partneriai dar žada diskutuoti.
„Siekis yra, kad Seimas dirbtų kuo labiau prasmingai ir kad tais atvejais, kai turime komisijas numatę, kad jos būtų ir užpildytos, ir dirbtų efektyviai“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Pardavimas – pribrendęs
Valdančioji koalicija svarsto ir idėją privatizuoti priešais Seimo rūmus Gedimino prospekte esantį parlamento viešbutį.
„Mes koalicijos formate svarstome labai rimtai tokią idėją. Mano asmenine nuomone, galbūt šis klausimas jau yra pribrendęs ir vėlgi grįžtu, kad tai yra bendras koalicijos sprendimas“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Mano asmenine nuomone, galbūt šis klausimas jau yra pribrendęs.
J.Razmos teigimu, siūlymas dėl Seimo viešbučio pardavimo – ne pirmas, panašių svarstymų būta ir anksčiau.
„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą. Bet, žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas jau ne taip paprastai koreguojasi“, – aiškino Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.
Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo, numatant butpinigių mokėjimą.
Už nieką nemoka
Seimo statutas numato, kad, pageidaujant, parlamentarams gyventi su šeimos nariais gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje.
Jame gyvenantiems Seimo nariams, kurie nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybėje ir 25 km spinduliu nuo jos administracinės ribos, nereikia mokėti už komunalines išlaidas.
Kiti parlamentarai, gyvenantys Seimo viešbutyje, turi susimokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.
Praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje parlamento viešbutyje buvo užimti beveik visi butai – 70 iš 72.
Už komunalines paslaugas mokėjo trys viešbutyje gyvenę parlamentarai.
Šią Seimo kadenciją į viešumą iškilo kelios istorijos apie tai, kad valdišku būstu parlamento viešbutyje kaip savu galėjo naudotis kai kurių parlamentarų atžalos.
Be to, kai kurie Seimo nariai valdiškame būste gyveno nepaisant to, kad Vilniuje turi nekilnojamojo turto.
