Prezidentūra pirmadienį pranešė, kad aptariant būsimąsias derybas dėl 2028–2024 metų daugiamečio ES biudžeto, G. Nausėda akcentavo būtinybę užtikrinti pakankamą finansavimą saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, kritinės infrastruktūros atsparumui, konkurencingumui ir Ukrainos rėmimui.
Pasak šalies vadovo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES Rytų pasienio regionams ir hibridinių grėsmių keliamiems iššūkiams.
Kalbėdamas apie Ukrainą, prezidentas pažymėjo, kad Europos parama turi būti stiprinama, ypač oro gynybos, kovos su dronais ir energetikos atsparumo srityse. Taip pat aptartas likusių Europos taikos priemonės lėšų skyrimas Ukrainai ir didesnis valstybių narių indėlis į Ukrainos gynybą, teigiama pranešime.
G. Nausėda taip pat ragino išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, užtikrinti esamų sankcijų tęstinumą, priimti 22-ąjį sankcijų paketą ir spartinti naujų priemonių, nukreiptų prieš Rusijos energetikos, finansų ir karinį bei pramoninį sektorius, priėmimą.
Susitikime taip pat aptarta ES plėtra. Prezidentas pabrėžė būtinybę sparčiau judėti pirmyn Ukrainos ir Moldovos stojimo procese bei tęsti pažangą Vakarų Balkanų šalyse.
Lietuva kitų metų pirmą pusmetį pirmininkaus ES Tarybai. Pasak G. Nausėdos, daugiausiai dėmesio šiuo laikotarpiu bus skiriama Europos saugumui ir gynybai, ES plėtrai, konkurencingumui, vidaus saugumui ir socialiniam atsparumui.