Atsakovės byloje buvo Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.
Pareiškėjas reikalavo atlyginti žalą, patirtą dėl neteisėtai priimtų administracinių sprendimų – teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo, netinkamo statybos leidimo išdavimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui priklausęs statinys Neringoje buvo nugriautas 2024 m. spalio 25 d., o nugriovimo faktą patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktas.
Teismo įsitikinimu, savininko patirti nuostoliai yra realūs ir įrodyti, o tarp atsakovių veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žala turi būti atlyginama. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas rėmėsi nepriklausoma turto vertinimo ataskaita, kuria 2025 m. gegužės 9 d. nustatyta statinio rinkos vertė siekė 931 tūkst eurų.
Nors atsakovės kvestionavo šios sumos pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad jos nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar alternatyvaus vertinimo, leidžiančio ginčyti šią sumą.
Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nusprendė, kad pareiškėjui turi būti kompensuota ne statybos darbų kaina, o faktinė rinkos vertė nuosavybės praradimo momentu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nuostoliai yra įrodyti ir pagrįsti, todėl visa suma turi būti priteista
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.