Loading widget group article_left_top...
Prenumeratoriams

Ūkininko Petro Šiaučiūno išverstos sienos istorija: iš 3 baudų liko mokėti vieną

Aurelija Jašinskienė / Tomo Pikturnos nuotr.
Aurelija JašinskienėAktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Ūkininkas Petras Šiaučiūnas pasidalino nuotraukomis, kaip atrodo kultūros paveldui priskirtas pastatas, kuriame gyvena jo šeima / 15min montažas
Ūkininkas Petras Šiaučiūnas pasidalino nuotraukomis, kaip atrodo kultūros paveldui priskirtas pastatas, kuriame gyvena jo šeima / 15min montažas

„Baigėsi 14 mėnesių maratonas, bylinėjantis su Statybų inspekcija! Teismas neskyrė baudos, kurios reikalavo Statybų inspekcijos klerkai. Vietoje trijų reikalautų baudų sumokėjau vieną“, – tokia žinia pasidalino ūkininko Petro Šiaučiūno mama Nijolė, vadovaujanti senelio Justino Vienožinskio muziejui Rokiškio rajone. Istorija prasidėjo nuo J.Vienožinskio proanūkio P.Šiaučiūno išverstos sienos, kai vykdė vidaus remonto darbus.

Loading widget group article_middle_widgets...

Apie ūkininkavimą, pomėgius ir nelengvą kasdieną socialiniuose tinkluose besidalinantis P.Šiaučiūnas sulaukė dėmesio iš tarnybų, kai pasidalino vaizdo įrašu iš sodybos remonto darbų.

Istorija prasidėjo nuo sienos

Šiaučiūnų šeima gyvena kultūros paveldu pripažintoje sodyboje.

Maždaug 400 kv. m pastate gyvena ūkininkas ir jo mama Nijolė. Kitoje namo pusėje šeimos įkurtas muziejus, kuriame saugomas dailininko J.Vienožinskio atminimas. Pats ūkininkas stebėjosi, kodėl apskritai namui suteiktas kultūros paveldo statusas. Mat J.Vienožinskio namas, stovėjęs greta Šiaučiūnų namo, sovietmečiu nugriautas, o jo vietą mena tik koplytstulpis.

Namas, kuriame gyvena šeima, pripažintas paveldu. Jame gyvenęs dainininkas Justinas Vienožinskis. / Asmeninio archyvo nuotr.
Namas, kuriame gyvena šeima, pripažintas paveldu. Jame gyvenęs dainininkas Justinas Vienožinskis. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagal tikrintojus, aš turėjau nutraukti statybas, kreiptis į paveldosaugininkus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, ruošti projektą, mokėti už tai, kad specialistai atvažiuotų ir pasakytų: jūs galite remontuoti ir jums galimai tai kainuos 10 tūkstančių eurų“, – tuomet teigė P.Šiaučiūnas.

Tada Kultūros paveldo departamento specialistai komentavo, kad darbai buvo vykdomi be projektinės dokumentacijos, t.y. statybą leidžiančių dokumentų.