Šiomis dienomis Klaipėdoje persirengėlių triukšmo per Užgavėnes netrūksta. Tačiau prieš pora šimtų metų Prūsijai priklausiusioje Mažojoje Lietuvoje nieko panašaus nevykdavo. 1786 metais Užgavėnių karnavalus gatvėse uždraudė karaliaus Fridrichas Vilhelmas II. Už draudimo sulaužymą grėsė didžiulės baudos, todėl Užgavėnės persikėlė į uždaras patalpas.
Istorikai sako, kad kaimuose žmonės kaukių nedėvėdavo, tuo metu pačiame Klaipėdos mieste vykdavo dideli aukštuomenės kaukių pokyliai. Tarpukariu jie nunyko, tačiau pradėti rengti labdaringi Užgavėnių šiupinio vakarai.
Susirinkusieji vaišindavosi dar Kristijono Donelaičio „Metuose“ aprašytu patiekalu, o surinktos lėšos buvo skiriamos, pavyzdžiui, nukentėjusiems nuo gaisrų remti ar gaisrinės inventoriui pirkti.
Tradicinis šio krašto šiupinys Klaipėdoje per Užgavėnes vėl pradėtas virti prieš beveik 10-metį. Bandoma atgaivinti ir labdaros vakarų tradiciją.
Sekmadienio vakarą klaipėdiečiai kviečiami į Žvejų rūmus – susivieniję uostamiesčio teatrai parodys linksmą vaidinimą, o surinktos lėšos atiteks pastatyti Klaipėdos dramos teatro spektakliui „Luizė Pirmoji“ – apie Prūsijos karalienės viešnagę uostamiestyje.