Po keturių mėnesių pertraukos prie Seimo vėl rengiama protesto akcija organizatoriai siekia atkreipti dėmesį į parlamente svarstomus Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, kurie, anot jų, suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, jį politizuotų.
Seimas po pateikimo yra pritaręs darbo grupės parengtoms LRT įstatymo pataisoms, jas dabar svarsto Kultūros komitetas.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, peržiūrimos jos funkcijos.
Projektu ribojamas kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimas kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tam reikėtų LRT tarybos leidimo.
Šiame projekte keičiami ir įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Valdančiųjų siekis skubos tvarka priimti LRT generalinio direktoriaus atleidimą lengvinančias pataisas gruodį prie Seimo išprovokavo kelis protesto mitingus dėl grėsmės žodžio laisvei, kuriuose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nepavykus įstatymo pakeitimų priimti skubiai, Seime sudaryta transliuotojo valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Būtent jos parengtą projektą kritikuoja dalis žurnalistų bendruomenės, aukštųjų mokyklų ekspertų.
