D.Jakavičius atskleidė, koks buvo šios ekskursijos į Vilniaus arkikatedros požemius tikslas.
„Kai buvo pradėta kalbėti apie Vytauto palaikus, tai buvo iškelta idėja apsilankyti Katedros požemiuose. Gal pamatėme ne visas vietas, kurių tikėjomis, – gal nebuvome ir tam pasiruošę, nes į tas nelankomas vietas keliauti reikia čiut ne keliais ir ten yra drėgna, šlapia ir purvina, bet tas reprezentacines vietas mums parodė ir truputį papasakojo daugiau tų istorinių peripetijų“, – pasakojo komisijos pirmininkas.
„Atėjome susipažinti su Katedros požemiais, nes tikrai ne visi kolegos yra buvę juose, ir tai tiesiog buvo toks institucinis noras – patenkinti tą smalsumą“, – pridūrė jis.
Vytauto palaikų paieškų tema vėl iškilo prieš keletą mėnesių, kai buvo paskelbta apie Katedros požemiuose surastas karališkąsias insignijas.
Tai – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės.
Taip pat – Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos, slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
Kultūros paveldo departamentas vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą, nes iš Katedros požemių išimant valdovų insignijas ši pažeidė procedūras.
Neištirtas plotas ir baimė
Tuo pačiu Seimo narys teigė, kad maždaug apie trečdalį požemių dar nėra ištirta, todėl tai būtų vienas iš pagrindinių tikslų.
„Parodė mums vietas, kur reikėtų tyrimų. Dabar yra visokių šiuolaikinių metodų, kai galima ištirti ir negriaunant sienų. Tikiu, kad artimiausiu metu tos erdvės bus ištirtos (...) Gal kokie 25-30 proc. rūsio patalpų dar nėra atvertos“, – sakė D.Jakavičius.
Jo teigimu, neaišku, kas palaidota po dar neištirtomis kriptomis, todėl kasinėti tose vietose gali būti pavojinga.
„Neaišku, kas po tomis kriptomis gali būti palaidote. Turėjome ir marą, epidemijų ir t.t., tad ta bakterija niekur nedingsta. Taip, kaip atsitiko 1923 ar 1924 metais, kai mokslininkai Vavelio katedroje atidarė vieną kriptą ir visi išmirė apsikrėtę maru. Tai čia irgi yra tokių... Reikėtų atsargių žingsnių“, – kalbėjo Seimo narys.
Vytauto palaikų mįslė
Jo teigimu, ekskursiją vedusi gidė informavo, jog atrasti 823 požemiuose palaidotų žmonių palaikai, tarp jų gali būti ir Vytautas.
„Kad tarp tų palaikų gali būti ir Lietuvos valdovas Vytautas Didysis, niekas negali paneigti, jog negali būti“, – kalbėjo parlamentaras, pridūręs, jog dėžių, kuriose sudėti palaikai, Seimo nariai nematė.
„Supratom, kad reikia kitaip apsirengti, kad būtų galima prieiti prie tų dėžių su kaulais (...) Mes tiesiog praėjome tuo vadinamuoju ekskursijų maršrutu“, – tvirtino politikas.
Tam, kad būtų galima ieškoti Vytauto palaikų, reikės paimti jo giminaičių DNR. Kaip vieną iš galimų šaltinių politikas įvardino Prahoje palaidotą Lietuvos valdovą Butautą.
Anot D.Jakavičiaus, tarp palaikų gali būti ir Vytauto brolis Žygimantas, jo sūnus Mykolas: „čia buvo Vilniaus elito laidojimo vieta iki XIX amžiaus“.
Pasak Seimo nario, palaikų ištyrimas kainuos „nemažas lėšas“, tačiau toks tikslas įrašytas Vyriausybės programos priemonių plane. Be to, anot politiko, Vilniaus arkivyskupijos kurija „linkusi bendradarbiauti“ tiek tiriant dar neištirtą požemių plotą, tiek ieškant Vytauto palaikų.