Žolinė iš valstybinės šventės taps atmintina diena?

„Žolinės papročiai sako, kad šią dieną reikia švęsti. Kas jos nešvenčia, tas gali likti neturtingas“, – sakė E.Šablinskas.

BFL/V.Skaraičio nuotr./Eduardas Šablinskas

„Žolinės papročiai sako, kad šią dieną reikia švęsti. Kas jos nešvenčia, tas gali likti neturtingas“, – sako parlamentaras E.Šablinskas.

Pasak jo, Lietuvoje šventinių dienų mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių. Nepaisant to, dalį šventinių dienų norima naikinti. „Už mus tik trys ES šalys turi mažiau šventinių dienų, tačiau atsiranda vis daugiau siūlymų, kad Žolinė iš valstybinės šventės  taptų atmintina diena“, – sakė Seimo narys.

Politiko nuomone, šiuo metu galiojanti tvarka nėra patogi žmonėms. „Norėdami ilgesnio savaitgalio visi puola rašyti prašymus pasiimti vieną atostogų dieną. Prasideda didžiulis biurokratizmas. Prieš šventes valstybinėse ir privačiose įstaigose dažniausiai žmonės imituoja darbą. Pats buvau vadovas ir tai mačiau“, – teigia E.Šablinskas.

Seimo pavasario sesijos metu parlamentaras teikė pasiūlymą šventine diena paskelbti gruodžio 31-ąją, tačiau pritarimo nesulaukė.

„Lietuvoje darbo laikas yra vienas ilgiausių Europos Sąjungoje. Todėl nereikėtų kalbėti apie šventinių dienų mažinimą“, – teigė A.Černiauskas.

Artūras Černiauskas.

Profesinių sąjungų atstovo A.Černiausko teigimu, mažinti šventinių dienų skaičių nėra jokio pagrindo. „Iš trylikos valstybinių švenčių trys – Motinos diena, Tėvo diena ir Šv. Velykos – visada būna savaitgalį. Lieka dešimt šventinių dienų, iš kurių dalis taip pat išpuola savaitgaliais. Lietuvoje darbo laikas yra vienas ilgiausių Europos Sąjungoje. Todėl nereikėtų kalbėti apie šventinių dienų mažinimą. Tokiomis kalbomis labiau suinteresuotas verslas, nes kiekviena šventinė diena yra negautos pajamos. Tačiau mes galvojame apie žmogaus sveikatą, darbingumą, galimybę pabendrauti su šeima“, – teigė jis.

Pašnekovo teigimu, lietuviai nuo seno garsėjo savo darbštumu, tačiau šiuo metu viršvalandžius dažniau pasiliekama dirbti spaudžiant nepritekliui: „Sako, žmonės nori dirbti ir uždirbti. Aš abejoju, ar žmogus nori dirbti kuo daugiau. Jeigu jis už normalų darbo laiką gautų normalų atlyginimą, tai ir tų viršvalandžių dirbti nereikėtų“.

A.Černiausko teigimu, Lietuvoje įprasta lojalumą darbdaviui rodyti atsisakant laisvų dienų ir dirbant papildomas valandas, tačiau tai nėra normalu. „Darbuotojas į darbdavį turėtų kreiptis visais atvejais, kai įstatymas jam numato laisvas dienas. Darbdavys jas turėtų suteikti geranoriškai. Mes žinome tokių atvejų, kai darbuotojas kreipėsi, darbdavys suteikė, tačiau tiesiai šviesiai pasakė, kad kai reikės mažinti etatus, aš tai prisiminsiu. Tai parodo mūsų verslo lygį“, – pasakojo konfederacijos vadovas.

Visą diskusiją galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“