2015 m. birželio 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutarimą byloje, kurioje susiklostė unikali situacija, kai ūkininkas, gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą medžių iškirtimui iš vienos institucijos (Nacionalinės mokėjimų agentūros), pritariant Biržų rajono savivaldybei, buvo administracine tvarka nubaustas už tuos pačius veiksmus kitos institucijos – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokioje situacijoje, kai skirtingos valstybės institucijos, vertindamos asmens atliktų veiksmų teisėtumą ir spręsdami jo kaltumo klausimą laikosi iš esmės prieštaraujančių viena kitai pozicijų, yra pagrindas vadovautis taisykle, kad tokios valdžios institucijų ar jų pareigūnų abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Tokia teisinė situacija, kai vieni ar kiti veiksmai yra atliekami prižiūrint ir leidžiant vienoms valstybės bei savivaldybės institucijoms, o kitos valstybės institucijos už tuos pačius veiksmus skiria asmeniui baudą, neturėtų būti leidžiami Lietuvos teisinėje sistemoje.
Reikia tikėtis, kad įvairios valstybės ar savivaldybės institucijos atsižvelgs į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ir panašių į šioje byloje susiklosčiusį atvejų ateityje pavyks išvengti.
Dr. Eglė Zemlytė yra advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatė ir Arbitražo praktikos vadovaujanti teisininkė