Jie mat liudininkai tiesiog iš įvykio vietos.
Pranešdavo man kiti apie tokius susitikimus, dar turiu iškarpų iš rajonų spaudos.
O kiek vėliau, taipogi seniai, atsimenu vienos moters laišką:
„Pirmininke, jie jums niekad neatleis už kovo vienuoliktąją“.
Kažkodėl taip ir atsimenu.
Trumpai ir pažodžiui.