„Nors Lietuvoje šio sezono pabaigą neretai „vainikuoja“ stiprūs vėjai, tačiau šiemet jų, pasiekusių pavojingas reikšmes (≥15 m/s), buvo mažai: rugsėjį tik keturiose matavimo stotyse buvo po 4 tokius atvejus (didžiausias vėjo greitis siekė 19 m/s), spalį daugiausia vėjuotų (didžiausias greitis 22 m/s) dienų stebėta Laukuvos MS – 7, Šilutės MS – 6.
Per pastarąjį lapkritį tik dvi dienas stebėti pavojingi vėjai, bene stipriausiai jie pūtė lapkričio 5 d. (Nidoje buvo 19 m/s). Panašu, kad dabartiniu metu turime stipriausių vėjų laikotarpį, kai daug kur pietų, pietvakarių vėjas gali įsišėlti iki 15–20 m/s, o šiandien ir penktadienį pajūryje bei vietomis Žemaitijoje ir dar smarkiau.
Šie vėjai toli gražu neprilygsta stichiniams (28–32 m/s) ir uraganinio stiprumo (≥33 m/s) audroms, kurios Lietuvoje siautėjo 1967 m. spalio 18 d. Tuomet Klaipėdoje pietvakarių vėjo gūsiai siekė net 40 m/s (~140 km/val.) ir padarė milžiniškų nuostolių šalies ūkiui, gamtai, ypač Kuršių nerijai ir pajūriui.
Uraganas niokojo šalį ir 1969 m. lapkričio 1 ir 20–21 d., Klaipėdoje iki 33–35 m/s (~125 km/val.). Panašūs vėjo gūsiai prie jūros registruoti ir 1973 m. lapkričio 23 d. – vėjai išplito po visą šalį, net ir pietinėje bei šiaurinėje jos dalyje vakarų šiaurės vakarų vėjo gūsiai vietomis siekė 30–34 m/s.“, – Meteo.lt paskyroje „Facebook“ pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Izolda Marcinonienė.
