2022 metų vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, pasieniečiai buvo pirmieji, kurie susidūrė su priešo kariuomene.
„Likus trims dienoms iki karo, mes aiškiai supratome, kad tai įvyks. Likus pusmečiui iki karo prašėme ginklų ir apsaugos priemonių. Mes stebėjome vadinamuosius mokymus Baltarusijoje prieš jiems įsiveržiant.
Jie padarė pontoninį tiltą per upę, mūsiškiai stebėjo, kas vyksta. Žvalgybos pareigūnai kasdien teikė ataskaitas, o mes kasdien klausėmės tų ataskaitų. Taigi mums nekilo jokių abejonių“, – teigė V.Nikiforenko.
Nuo pirmos karo dienos pasieniečiai tapo ginkluotųjų pajėgų dalimi, aktyviai dalyvavo mūšiuose prie Kyjivo, Černihivo ir kitur.
Šiuo metu iš 60 tūkst. Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų 34 tūkst. yra pavaldūs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pasieniečiai ne tik dirba prie Baltarusijos ir Rusijos sienų, prižiūri išlaisvintas teritorijas, bet ir dalyvauja mūšiuose Bachmute, Lymane ir kitur.
„Stabdome diversantų grupes ir kenčiame nuo artilerijos apšaudymų“
Pareigūnai pasienio ruože su Rusija, kur nėra aktyvių kovos veiksmų, susiduria su artilerijos apšaudymais ir sabotažu.