Loading widget group article_left_top...

1991 metų perversmas trečdaliui rusų atrodo tragiškas

1991 metų rugpjūčio pučas. Maskva / wikimedia.org nuotr
1991 metų rugpjūčio pučas. Maskva / wikimedia.org nuotr

Trečdalis rusų mano, kad 1991 metų perversmas, po kurio subyrėjo Sovietų Sąjunga, buvo tragedija su pražūtingomis pasekmėmis, rodo antradienį, per 18-ąsias to pučo metines, paskelbti apklausos rezultatai.

Loading widget group article_middle_widgets...

Tik 9 proc. apklaustųjų tą rugpjūčio 18-osios rytą prasidėjusį ir tris dienas trukusį perversmą prieš tuometinį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą laiko demokratinės revoliucijos pergale, rodo Levados centro tyrimas.

Apklausos metu praėjusį mėnesį buvo apklausta 1,6 tūkst. rusų. 33 proc. jų pareiškė nuomonę, kad tas pučas buvo „tragiškas įvykis, turėjęs pražūtingų pasekmių šaliai ir žmonėms“.

Panašūs apklausų rezultatai būdavo gaunami pastaruosius 10 metų, tačiau taip manančių rusų dabar padaugėjo. Pavyzdžiui, 1994 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo, tik 27 proc. rusų sakė, kad minimas perversmas buvo negatyvus dalykas.

Daugiau kaip 42 proc. šiemet apklaustų žmonių 1991-ųjų perversmą vadina „dar vienu kovos dėl valdžios šalies vadovybėje epizodu“.

Levados centras nurodo, kad daugiausiai tą perversmą tragedija vadinančių žmonių dabar yra tarp kariškių ir teisėsaugos pareigūnų.

Naujienas apie 1991-ųjų perversmą pirmiausia trumpa žinute paskelbė oficialioji sovietų naujienų agentūra TASS. Žinutėje buvo sakoma, kad M.Gorbačiovas susirgo ir kad jį, kaip valstybės vadovą, pakeis nepaprastasis komitetas.

Perversmas buvo sustabdytas tada, kai tuo metu itin populiarus Borisas Jelcinas užlipo ant tanko ir paragino ginkluotąsias pajėgas nepaklusti komiteto įsakymams.

M.Gorbačiovas trumpam grįžo į savo postą ir dar spėjo po kelių mėnesių, gruodžio 25-ąją, pasirašyti susitarimus su Ukrainos ir Baltarusijos lyderiais, kad Sovietų Sąjungos oficialiai nebėra.