Baimės, jog dėl manipuliacijų DI įrankiais galėtų būti pakenkta rinkimų eigai, buvo perdėtos, bet ne tuščios.
Giluminės klastotės (angl. deepfake) aktyviai plito socialiniuose tinkluose – jos tapo dalimi platesnių dezinformacijos kampanijų.
Likus 45 dienoms iki rinkimų, JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (angl. Office of the Director of National Intelligence – ODNI) paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad nors užsienio veikėjai, kaip Rusija, naudojosi DI, kad „pagerintų ir pagreitintų“ bandymus daryti įtaką rinkėjams, šios priemonės „nepasiekė didelio proveržio“.
Ataskaitoje minima, kad Rusija, kišdamasi į JAV rinkimų kampaniją, pirmenybę teikė ne tokioms pažangioms priemonėms – pavyzdžiui, interviu apie tariamą avariją, kurią padarė Kamala Harris, buvo kurtas ne DI, bet pasamdžius aktorę.
Tačiau ekspertai vieningi – nors dirbtinio intelekto poveikis šiai kampanijai atrodo nedidelis, tikėtina, kad per ateinančius rinkimus jis neišvengiamai didės, nes technologija tobulėja ir ja vis dažniau naudojasi plačioji visuomenė ir politiniai veikėjai.
JAV rinkimų klastotės: kliuvo visiems
Nepaisant to, kad giluminės vaizdo ir garso klastotės šių rinkimų metu nebuvo pagrindinis dezinformacijos kūrėjų arkliukas, verta paminėti kelis pavyzdžius, kuomet daugybė rinkėjų tokiu būdu buvo apgauti.