Šis susitarimas suteikė Rusijai galimybę turėti savo pėdsaką vienoje posovietinėje šalyje – Azerbaidžane, o kitą – Armėniją – pavertė priklausoma nuo Rusijos kaip jos saugumo garanto.
Jis taip pat leido V.Putinui save pozicionuoti kaip taikdarį ir tarsi patvirtino jo pretenzijas į teisėtą Rusijos, kaip vienintelės galios, galinčios išlaikyti stabilumą visoje buvusioje sovietų sferoje, įtaką.