Anot jo, dabartinė karta sulauks pirmųjų ilgalaikių misijų, kai žmonės, turėdami tam tikrą infrastruktūrą, atsidurs Mėnulyje ir galbūt kituose dangaus kūnuose.
Atsarginė vieta žmonijai
D.Bakanovas Mėnulį vertina ne tik kaip mokslinį objektą, bet ir kaip atsarginę vietą žmonijai gaivalinių ar technogeninių katastrofų Žemėje atveju. „Visada turi būti atsarginis variantas, kur žmonija galėtų „persikelti“. O to be kosmoso padaryti nebus įmanoma. Pirmasis etapas – Mėnulis“, – sakė D.Bakanovas.
Rusijoje 2024 metais Rusijos mokslų akademija (RMA) parengė iki 2060 metų numatytą Mėnulio programą. Ji apima eilę misijų, skirtų Žemės palydovui tirti.
Putinui siūlo atominę elektrinę Mėnulyje
2025 metų vasarą vicepremjeras Denisas Manturovas prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo, kad Rusija planuoja pirmoji pasaulyje pastatyti atominę elektrinę Mėnulyje. Ji turėtų atsirasti iki 2036 metų ir aprūpinti energija infrastruktūrą.
Marsui tirti po 2030 metų svarstoma paleisti tarpplanetinę stotį „Bumerang“, skirtą gruntui iš Marso palydovo Fobo surinkti. Po 2036 metų planuojama pradėti gilesnius Veneros ir Marso tyrimus, taip pat į kosmosą išvesti transportą su branduolinėmis jėgainėmis.
Rusijos Mėnulio programa jau daugelį metų susiduria su rimtais sunkumais – nesėkmėmis ir terminų nukėlimais. 2023 metais per pusę amžiaus pirmoji kosminė misija į Mėnulį patyrė fiasko: stotis „Luna-25“, bandydama nusileisti, sudužo Mėnulio paviršiuje. 2026 metų balandį Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas Sergejus Černyšovas pranešė, kad artimiausios misijos į Mėnulį startas nukeltas iš 2027 į 2028 metus, o dar kelios misijos atidėtos.
„SpaceX“ savininkas Elonas Muskas metų pradžioje pareiškė, kad jo kompanija artimiausiu metu visiškai sutelks dėmesį į gyvenviečių kūrimą Mėnulyje, o Marso programą atidės.
„SpaceX“ jau sutelkė dėmesį į savaime besivystančio miesto statybą Mėnulyje, nes tai potencialiai galėtume padaryti greičiau nei per 10 metų, tuo tarpu Marsui prireiktų daugiau nei 20 metų“, – rašė E.Muskas platformoje „X“.
