Loading widget group article_left_top...

Aušvice praėjus 72 metams po išvadavimo apsilankė buvę kaliniai

Aušvice praėjus 72 metams po išvadavimo apsilankė buvę kaliniai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Aušvice praėjus 72 metams po išvadavimo apsilankė buvę kaliniai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kelios dešimtys Aušvico koncentracijos stovykloje kalintų žmonių penktadienį padėjo vainikus prie šios nacių mirties stovyklos sušaudymų sienos, pagerbdami Adolfo Hitlerio režimo aukas praėjus lygiai 72 metams po šio komplekso išvadavimo.

Loading widget group article_middle_widgets...

Sausio 27-ąją minima diena, kai 1945 metais sovietų armija išvadavo nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijoje įkurtą koncentracijos stovyklą. Šią Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną renginiai taip pat vyksta visoje Europoje bei Izraelyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad terminas „Aušvicas“ reiškia visas mirties stovyklas ir visą nacių „persekiojimo ir žudymo mašiną“, kuri tebėra Vokietijos istorijos dalis.

Jis sakė, kad Vokietija negali pakeisti arba atšaukti to, kas nutiko, bet šalis tebėra įsipareigojusi paminėti genocidą, pagerbti aukų atminimą ir prisiimti atsakomybę už nusikaltimus.

Pažymėjęs, koks politinis nestabilumas vyrauja šiandieniame pasaulyje, F.W.Steinmeieris sakė, kad „istorija vienu metu turėtų būti pamoka, įspėjimas ir paskata. Atminimas negali ir neturi nutrūkti“.

Šalies diplomatijos vadovo pranešimas pasirodė likus kelioms valandoms iki jos posto perdavimo dabartiniam ekonomikos ministrui Sigmarui Gabrieliui.

Išgyvenę Aušvico siaubus buvę kaliniai, dabar jau senjorai, atidavė pagarbą nužudytiesiems, ryšėdami dryžuotus šalikus, primenančius kalinių vilkėtas uniformas.

Ši koncentracijos stovykla dabar yra į UNESCO Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas memorialas ir muziejus.

Žmonės lėtai įžengė pro vartus su užrašu „Arbeit Macht Frei“ („Darbas jus išlaisvins“) ir, atėję prie egzekucijų sienos, uždegė žvakelių bei pasimeldė.

Lenkė Janina Malec, kurios tėvai buvo nužudyti prie tos sienos, naujienų agentūrai PAP sakė, kad „kol būsiu gyva, čia atvažiuosiu“, ir pavadino savo kasmetį vizitą „piligrimyste“.